 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
|
|
| Naujienos | In Memoriam | Archyvas |
sutvarkymo perspektyvas
http://www.apklausa.lt/f/baisogalos-poilsio-zonos-sutvarkymas-6nwx54z
Vilniaus knygų mugė šiemet akcentavo tapatybės temą, kviesdama diskutuoti apie tai, kas mes esam, kuo mes būsim.
Iškeldami šią temą savo kultūrinėje programoje, rengėjai kvietė pasvarstyti tiek socialinės, tiek ir asmeninės tapatybės klausimais. Knygos vaidina svarbų vaidmenį, formuojant tapatybes ir žmogaus požiūrį į įvairias situacijas, įvykius, save patį. Diskusijos istorinės, kultūrinės, tautinės tapatybės klausimais ar pokalbiai apie vaiko, paauglio, suaugusiojo tapatumą sudomino daugelį Vilniaus knygų mugės tiek pagyvenusių tiek ir jaunų gerbėjų.
Mugės dalyvė "Versmės" leidykla savo stenduose ne tik demonstravo ir pardavinėjo išleistas knygas, bet kartu ir organizavo renginį, pavadintą "Lietuvių tapatybės išsaugojimo siekis šimtatomėje Lietuvos istorijos ir tradicinės kultūros monografijų serijoje "Lietuvos valsčiai". Demonstruotos naujausios, 2009-aisiais išleistos, "Lietuvos valsčių" serijos monografijos: "Gelvonai", "Baisogala", "Gruzdžiai", "Obeliai. Kriaunos".
"Lietuvos valsčių" serija - tai daugiatomis vienodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų apylinkių kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, kovas už nepriklausomybę, apie tradicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos papročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt. Lietuvoje buvo 400 valsčių, tad leidykla numačiusi visus juos aprašyti panašiose monografijose.
Konferencijų salėje susirinko apie 300 dalyvių
Leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė paskutinių išleistų serijos monografijų sudarytojus: Vidą Girininkienę ("Gelvonai"), Joną Linkevičių ("Baisogala") ir Domą Šniuką, ("Gruzdžiai), pažymėdamas jų svarbų, nelengvą darbą. Žinome, kad J. Linkevičius mūsų monografiją kūrė net 7-erius metus. "Lietuvos valsčių" serijoje, pasak P.Jonušo, jau yra rašę daugiau kaip 1600 autorių, iš kurių per 300 turi mokslo vardus.
Tautos tapatybės tema konferencijoje kalbėjo prof. Romualdas Grigas ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.
Civilizacija ir kultūra gali būti prasmingos tik savo įvairove, kuri gimdo civilizacinę įtampą, o civilizacijai užtikrina dar ir didesnį gyvybingumą. Prof. R.Grigas, istoriškai žvelgdamas į lietuvių tautą, pripažįsta, jog ji jau ištisas šimtmetis gyvena tarsi padidinto seismiškumo zonoje. Tautos socialinė organizacija, jos struktūros, valstybinę raišką įtvirtinančios institucijos nuolat keičiamos, griaunamos viena paskui kitą sekusių ir tebesekančių drebėjimų.
Profesorius apgailestavo, kad dvasines, egzistencines vertybes išstumia grynai pragmatinės, įsitvirtina socialinės jungties bei atsipalaidavimo surogatai: alkoholis, narkotikai, hedonistinio pobūdžio renginiai. Anot prof. R.Grigo, tam tikros kultūros normatyvumo siekis turi būti jaučiamas ir skatinamas visur: pradedant šeima ir baigiant savivaldybėmis, nuo bendrojo lavinimo mokyklos iki aukštojo mokslo studijų. Blogiausia su žiniasklaida, kuri visad nori likti neįsipareigojančios laisvės pozicijoje.
R.Ozolas sakė, kad vietinė istorija turėtų tapti privaloma istorijos pamokų dalimi vidurinėse mokyklose. Puikus tam tikslui vadovėlis - valsčiaus monografija. Deja, nepavyksta pasiekti, kad tai į istorijos mokymo planus įtrauktų Švietimo ir mokslo ministerija. Per daug laiko skiriama pasaulinės istorijos pamokoms, bet nelabai mokiniai žino savo tautos istoriją.
Pasisakymus paįvairino Baisogalos liaudies kapelos "Žvangulis", vadovaujamos Vilimo Malinausko, pasirodymai.
Įspūdingai atrodė šiemetinė Vilniaus knygų mugė. Joje apsilankė labai daug žmonių. Tai rodo, kad lietuvių širdyje knygai dar yra vietos.
Kazys STROLYS
Leidyklos "Versmė" vadovas P. Jonušas
Jonas Linkevičius - monografijos "Baisogala" sudarytojas
Baisogalos mokyklos - darželio ugdytiniai savo prasmingomis dovanomis pasveikino ne tik savo artimuosius ir draugus, bet ir gimtinę Lietuvą. Vasario 16-osios progai ikimokyklinių grupių vaikai parengė puikią piešinių parodą "Mano tėviškėlė". Priešmokyklinės grupės vaikučiai pakvietė visus draugus ir tėvelius į nuotaikingą kelionę po Lietuvą. Auklėtojos Z.Šimkevičienės ir muzikos pedagogės V.Simonavičienės vedami, šventės dalyviai keliavo po didžiuosius Lietuvos miestus, prisiminė svarbiausias jų lankytinas vietas. Kelionės pabaigoje visų laukė siurprizas - šventinis didžiulis tortas, skirtas Lietuvos gimtadieniui.
Puikią dovaną visiems padovanojo mokiniai Tomas Kačiukevičius ir Lukas Jučas. Rajono "Žyniuko" konkurse jie buvo geriausi ir užėmė pirmąsias vietas.
Mokyklos - darželio bendruomenės vardu direktorė V.Poškienė pasveikino laimėtojus ir juos ruošusias mokytojas D.Volskytę ir D.Česonienę. Pasidžiaugė prasmingais darbais ir palinkėjo sėkmės artimiausiose rajoninėse varžybose "Drąsūs, stiprūs, vikrūs".
Tikėkim, kad mokyklos - darželio sportininkai mums visiems ir gimtinei Lietuvai ir toliau padovanos puikių laimėjimų.
Direktorės pavaduotoja ugdymui Gražina Areliūnienė
 |
 |
|
| Linas Jučas | Tomas Kačiukevičius |
Po to rikiuote su vėliavomis jaunieji ir tikrieji šauliai nužygiavo į bažnyčią, kur Baisogalos parapijos klebonas Aldas Vinclovas aukojo šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus. Pasibaigus mišioms, po bažnyčios skliautais nuskambėjo"Lietuva brangi", kurią giedojo bažnyčios choras pritariant vargonams. Giedodami giesmes, visi patraukė į kapines pagerbti ten palaidotų savanorių ir partizanų, žuvusių kovose už Lietuvos laisvę. Pakeliui jaunieji šauliai uždegė žvakutes prie Laisvės paminklo.
Kapinėse Baisogalos šaulių kuopos vadas Gediminas Kuckailis pasakė kalbą, kurioje priminė, ką Lietuvai ir visiems jos žmonėms reiškia Vasario 16-oji. Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laivę ir nepriklausomybę. Jaunieji šauliai ant kiekvieno savanorio kapo uždegė žvakutes. Visi sugiedojo Lietuvos himną.
Grįždami iš kapinių jaunieji šauliai traukė smagias lietuviškas dainas.
Surinkusius į kultūros namus pasitiko Baisogalos kaimo kapela "Žvangulis". Seniūnas Romas Kalvaitis pasveikino visus su švente ir palinkėjo gerai pasilinksminti ir pailsėti.
Prasidėjo baisogaliečių saviveiklininkų parengtas koncertas, kurį vedė kultūros namų direktorė Vilija Kaščionienė. Dainas dainavo chorai ir moterų ansamblis.
Po koncerto prie kultūros namų vyko Užgavėnių ritualai. Kovojo Lašininis su Kanapiniu, buvo varoma žiema, deginama Morė.
Šauniai praleidę dieną, jos dalyviai, patenkinti renginiais, skirstėsi į namus.
Šaulių kuopos vadas Gediminas KUCKAILIS
Baisogalos gimnazijoje surengta Donoro
diena, kurios metu 24 gimnazijos bendruomenės nariai davė kraujo. Į
prašymą paaukoti kraujo atsiliepė visas būrys abiturientų, mokytojų ir
gimnazijos darbuotojų. Trečią kartą kraujo davė gimnazijos direktorius
Alfredas Jasiūnas, donorėmis tapo socialinė pedagogė
Irma Šablinskienė bei darbuotojos Danguolė Martinkienė ir Ingrida
Labanauskienė. Donoro diena Baisogalos gimnazijoje vyksta penkti metai,
neatlygintinai kraujo davė apie 100 žmonių.
Visi neatlygintinai davusieji kraujo sakė suvokią, jog jų donorystė
prasminga auka. Jie džiaugėsi, kad galbūt kam nors jų kraujas išgelbės
gyvybę ar sugrąžins sveikatą.
Išaušęs šerkšnotas ir ramus, nuostabaus grožio sausio 13-osios
rytas, skleidė ypatingą aurą. Tartum angelas, glostydamas kiekvieno
širdį kuždėjo, kad aušta nepaprasta , prasmingos atminties diena.
Baisogalos mokyklos darželio bendruomenei šis rytas dovanojo mažą
dalelytę to vienybės jausmo, kurį išgyveno Lietuva prieš devyniolika
metų.
Dalyvaudami visuotinėje politinėje akcijoje neapsiribojome žvakelių ties
kiekvienu langu uždegimu. Susirinkome į mokytojų D.Volskytės,
E.Mickuvienės ir jų mokinių organizuojamą atminties ir pagerbimo
valandėlę. Mokiniai žiūrėjo filmuotą medžiagą apie sausio 13-sios
įvykius Vilniuje, degė žvakeles žuvusiems, pagerbė juos tylos minute,
deklamavo eiles, išsakė svajones. Suprato mūsų mažieji mokiniai, kokie
tai svarbūs Tėvynei buvo Sausio 13-sios nakties įvykiai.
Aš noriu būti saugus, aš noriu, kad tėvelis neišvažiuotų į užsienį, aš
noriu mokytis Lietuvoje- sakė trečiokas berniukas. Tikėkime, kad vaikų
svajonės išsipildys.
Gražina Areliūnienė
Baisogalos mokyklos-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui
Fotografavo Kazys Strolys
|
|
|
|
