 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
| Naujienos | In Memoriam | Archyvas |
Vakarienėse dalyvavo ir kalėdaičiais su mokiniais ir ligoniais dalinosi Baisogalos parapijos klebonas T. Kedušis. Mokytoja G. Muchlickienė su mokiniais parengė šiai šventei skirtas programėles.
Baisogalos valsčiaus informacija
Ilgas šventės laukimas. Ilgas, kad spėtume pasiruošti ir sulaukti pačios tobulybės. Atpirkėjas gimsta mūsų širdyje. Šį stebuklą galime matyti sielos akimis. Todėl Adventas ieško mūsų širdžių durų, mūsų šventėjimo. Juk šventė - nuo būdvardžio šventas, nuo to, kuris klumpa, klysta, bet stengiasi atsitiesti, tobulėti. Šventame Rašte pasakyta, kad žydai niekad šventės ir šventumo neatsiejo nuo mylinčio ir kuriančio Dievo. Šventės pagrindas visuomet yra šventumas, šventimas, kai šventiname vieni kitus ir save, kai esame Kristaus pašventinami. Deja, mūsų dienomis šventė vyksta be savo draugo šventumo ir ji tampa tik tradicija, ritualu ar įpročiu. Neprisimenamas ir nepaliekamas ŽENKLAS - dėl ko švenčiame?
Tik per save suvoksime Kalėdų švenčių prasmę. Adventas kviečia susikaupti ir išryškinti santykius su Dievu, išgirsti nemirtingą savojo Aš balsą ir pakelti Dvasią aukštyn, atsiveriant šviesos pilnatvei, mokytis apvaldyti savo silpnybes ir išlaukti džiaugsmo!
Tesutviska kalėdinės šviesos ne tik namuose ir gatvėse, bet ir mūsų širdyse.
Širdie, ar žinai, kad tu esi Viešpaties kelias, Jo durys, Jo - atėjusiojo buveinė?..
Dievas nori būti šviesa pasaulio naktyje tik per mus! Viešpatie, duok mūsų širdims tos ŠVIESOS ilgesį. TAVO yra šviesa. Kas gali ją pamatyti?
Širdis, kuri regi ir budi.
Prasmingų švenčių!
Giedrė MUCHLICKIENĖ
prieš porą metų degalinei buvo paskirtas sklypas ties posūkiu į
Grinkiškį, konkursą kažkas laimėjo, bet ilgainiui sklypas apžėlė
piktžolėmis, o statybininkų vis nesimatė. Pagaliau 2004 metų pavasarį kitas verslininkas, firmos "Apsaga" direktorius Rimvydas Daunys, panoro kurtis pas mus. Jo sumanymams pritarė ir Baisogalos bendruomenės taryba.
Radviliškio savivaldybė degalinei paskyrė kitą vietą. Per labai trumpą laiką buvo sutvarkyti dokumentai žemės sklypo paskirčiai pakeisti, parengta projektinė degalinės dokumentacija ir pradėta statyba. Baisogališkiui V. Mickui vadovaujant, per gruodį atlikta daug vadinamųjų "nulinio ciklo" darbų: nustumtas juodžemis, parengta lygi aikštelė, žemėje paslėptos kuro cisternos.
Kaip telefonu paaiškino "Apsagos" direktorius R. Daunys, statybos ir montavimo darbai vyks visą žiemą, taigi vėlyvą pavasarį degalinė jau veiks. Kadangi dalį darbų bus galima atlikti tik šiltuoju metų laiku, jie bus vykdomi gegužės mėnesį.
Tikėkimės, jog pačiu gražiausiu metu žydint sodams, įvyks iškilmingas ilgai lauktos degalinės atidarymas. Čia bus prekiaujama benzinu, dyzeliniu kuru ir dujomis. Be to, degalinėje bus įdarbinta keletas baisogaliečių.
K. STROLYS
Oficialaus parduotuvės atidarymo nebuvo, tad įprastinės ta proga grūsties irgi išvengta. Po gerą mėnesį trukusio remonto, lentynų ir prekių rikiavimo, tyliai atsivėrė durys, ir trys prekiautojai V. Čekanauskienė, N. Budrienė ir A. Daubaris - skoningai sutvarkytoje parduotuvėje kasdien pasitinka pirkėjus. Nemažoje salėje išdėstytos ne tik smulkios, bet ir stambesnės namams ir buičiai reikalingos prekės. Stebėjau apsilankančius retas kuris išeina ko nors nenusipirkęs.
Parduotuvėje prekių įvairovė iš tiesų didelė nuo labai gausių smulkmenų, kanceliarinių prekių, moterų grožiui reikalingų daikčiukų iki elektros prekių, buto remontui reikalingų medžiagų. "Stengsimės patenkinti visus pirkėjų norus, sakė pardavėja Vitalija.- Jei nėra pageidaujamos prekės, užsirašome į užsakymų lapą, būtinai atvešime ir užsakiusiam paskambinsime".
Veterinarijos gydytojas J. Baublys savo verslą pradėjo nuo Šeduvos veterinarijos vaistinės. Dabar jis jau gana žymus verslininkas, keletą verslo įmonių turintis Šiauliuose ir kitur. Reikia tikėtis, kad jam seksis ir pas mus.
K. STROLYS
Šiemet nominacijos buvo teikiamos Baisogaloje, Komaro rūmuose. Gal todėl, kad renginys vyko lapkričio 27 dieną, Advento pradžios išvakarėse, gal kad nominantai buvo labai susijaudinę, gal kad skambėjo Radviliškio muzikos mokyklos mokytojų instrumentinio trio ir Romualdo Juzukonio puikiai atliekami kūriniai, o gal kad renginio pradžioje Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir rajono meras Antanas Čepononis įžiebė Gerumo ugnelę, Kolonų salėje vyravo rimtis ir susikaupimas, ne vienam ištryško gerumo ir džiaugsmo ašara. Gerumo angelo statulėlės buvo įteiktos Radvilonių kaimo gyventojai Ievai Kairienei, iš Šaukoto kilusiam verslininkui Algirdui Adomaičiui, šeduvei, Lietuvos šviesuolei Emilijai Brajinskienei, paramos fondo "Gyvenimo šviesa" įkūrėjui Antanui Jasudavičiui, Pociūnėlių bendruomenės tarybos pirmininkei Valerijai Sirtautienei, Radviliškio - Špajerio draugystės klubo pirmininkei Vokietijoje Marianne Oetzel ir Lenkijoje gyvenančiam Adomui Baženskiui, padovanojusiam mūsų kraštui puikią dovaną Burbiškio dvaro kompleksą. Bet visų baisogaliečių širdis labiausiai džiugino, kad nominaciją pelnė ir monsinjoras Pranciškus Ščepavičius, net 25-rius metus atidavęs Baisogalos parapijai, nesenai atšventęs kunigystės šešiasdešimtmetį. Monsinjorą sveikino ne tik Šiaulių vyskupas, bet ir rajono meras, Baisogalos seniūnas, karitietės, bendruomenės atstovai. Donatos Podėnienės specialiai šia proga parašytą eilėraštį perskaitė moksleivė Ieva Vaitkevičiūtė.
Mielas Monsinjore, visų parapijiečių vardu dėkojame už Jūsų pamokantį ir padrąsinantį žodį, už Jūsų gyvenimo pavyzdį. Linkime daug sveikatos ir laimės.
14 val. Baisogalos švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Mišių metu sugaudė restauruoti vargonai, be kurių Baisogalos parapijiečiai gyveno gerą pusmetį. Jo Ekscelencija už kruopštų darbą padėkojo vargonų meistrui Aloyzui Lizdeniui, visiems parapijiečiams, kurie savo auka prisidėjo, kad vėl atgytų vargonai, ir palinkėjo Romualdui Juzukoniui, mūsų vargonininkui, sėkmingai valdyti šį instrumentą.
Po šv. Mišių panevėžietis Sigitas Stankūnas pakvietė į vargonų muzikos valandą "Atgimusi sielos muzika".
Kad buvo restauruoti bažnyčios vargonai, didelis mūsų parapijos klebono kunigo Tomo Kedušio nuopelnas. Linkime, kad ir kiti Jo sumanymai atnaujinant bažnyčią būtų taip sėkmingai įgyvendinti. Baisogalos kultūros namuose vykusioje Padėkos valandoje buvo prisiminti visi, kurie savo darbu ar pinigine auka padėjo atgaivinti vargonus. Kunigas Tomas įteikė Padėkos raštus įstaigoms ir organizacijoms bei pavieniams rėmėjams.
Gerumo diena Baisogaloje ėjo vakarop, o širdyje taip ir kirbėjo: ar įmanoma padėkoti žmogui už gerumą ir dosnumą, ar yra koks nors matas gerumui įvertinti?
Gal tik ir lieka pasakyti:
Ir, Laike, dar tavęs meldžiu -
Atlygink Jiems geru žodžiu
Vilija KAŠČIONIENĖ,
Baisogalos bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja,
Baisogalos kultūros namų direktorė
Tą dieną klasėse vyko įvairūs renginiai, viktorinos, konkursai. Mokiniai atliko kolektyvinius kūrybinius darbus.
Diena baigėsi bendru visų klasių renginiu. Į mokinių darbais išpuoštą salę susirinko pakiliai nusiteikę mokiniai. Čia jie deklamavo eilėraščius apie rudenį, šoko, dainavo, žaidė linksmąsias estafetes, improvizavo.Visus smagiai nuteikė ketvirtokų suvaidintas vaizdelis Ąžuolas ir baravykas.
Rudenėlis neliko skolingas. Visus dalyvius apdovanojo saldžiaisiais prizais - keptais baravykais.
Be liūdesio mokiniai atsisveikino su rudeniu, nes už lango jų jau laukia žiemos malonumai.
Nilutė JASAITIENĖ
Miško dekoracijomis papuoštoje salėje veikėjai glaudėsi prie medžių, o tėveliai stebėjo savo atžalas ir laukė pasirodymo. Tik niekas nesuprato, kodėl auklėtoja Nijolė su gražiais rūbais, nuostabia karūna kūpso susirietusi viduryje salės. Ilgai laukti nereikėjo. Vos jai prakalbus, visi suprato, kad tai nukritusi medžio sėklelė. Staiga pasigirsta vėjo garsai ir salėje praūžia stiprus vėjas auklėtoja Zoja su vėjo sparnais pakelia sėklelę nuo žemės ir nupučia ant miško samanų. Sėklelė užauga į didelį medį ir nori susirasti draugų. O miško globėjų ir mylėtojų atsiranda labai daug. Tai paukšteliai, gyvūnėliai, vabalėliai. Visi žaidžia, dainuoja, deklamuoja, improvizuoja.
Šventinio rytmečio iniciatorė muzikos vadovė Virginija mano, kad tokie renginiai reikalingi vaikams, skatina juos geriems darbams. Renginiai, - kurių metu vaikai kartu su auklėtojomis gali reikšti gerus jausmus, meilę gamtai, laisvai improvizuoti.
Šventinio rytmečio mintis Ir medelis nori turėti draugą, rado atsaką mažųjų širdelėse.
Gražina ARELIŪNIENĖ,
direktorės pavaduotoja ugdymui
1918 ir 1919 metais Lietuvos kariuomenės savanoriai su savo valstybės priešais sunkiose kovose ir mūšiuose dalyvavo būdami menkai ginkluoti, beveik vyžoti. Tačiau tuometiniai kariai savanoriai apgynė savo krašto laisvę ir nepriklausomybę.
Žymiai gausesnius ir geriau organizuotus priešus Lietuvos savanoriai nugalėjo todėl, kad jie buvo tvirti dvasia ir ryžtu iškovoti Lietuvai nepriklausomybę.
Tik 1940 metais, bolševikinės grėsmės akivaizdoje, tuometinės Lietuvos kariuomenės vado generolo Vitkausko išdavikiškos veiklos, iš kareivių buvo atimti ginklai ir kariuomenė neturėjo galimybės pasipriešinti okupantui.
Šiais metais Lietuvos kariuomenės dieną švenčiame pirmą kartą, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
Šventė deramai paminėta
Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijos visuomenė ir bendruomenė Lietuvos kariuomenės dieną šventė lapkričio 21-ją. Šventinį minėjimą organizavo Baisogalos bendruomenė ir vietiniai šauliai, vadovaujami energingo vado G.Kuckailio.
Renginys prasidėjo pamaldomis bažnyčioje, kur vietos rinktinė dalyvavo organizuotai, su valstybine ir šaulių vėliava. Pamaldas laikė ir pritaikytą tai šventei žodį tarė Baisogalos klebonas T.Kedušis.
Po pamaldų šaulių ir visuomenės eisena su kryžium ir vėliavomis patraukė į kapines, kur palaidota 15 Lietuvos kariuomenės savanorių, žuvusių kovose su bermontininkais.
Prie žuvusių karių kapų ir paminklo nužudytiems ir čia perlaidotiems partizanams, kalbėjo Baisogalos šaulių būrio vadas Gediminas Kuckailis. Ant savanorių kapų supleveno žvakučių liepsnelės, kurias uždegė jaunieji moksleiviai. Tylos minute pagerbiamas žuvusių karių ir nužudytų partizanų atminimas.
Apie Lietuvos kariuomenės savanorių pergales kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, istorinę ir dalykišką apžvalgą padarė buvęs istorijos mokytojas Stanislovas Butkevičius. Pranešėjas nuosekliai dėstė mūsų tautos kūrimosi ir stiprėjimo po 1918 m. istoriją. 1919 m. ypač kritinė padėtis susidarė todėl, kad iš šiaurės ir rytų puolė bolševikai, iš pietų skverbėsi lenkai, o ir bermontininkai siautėjo vidurio ir vakarų Lietuvoje. Spalio 15 d Šiaulėnų Šiaulaičių Daugėlaičių ruože įvyko pirmas rimtesnis susirėmimas su bermontininkais. Kitą dieną bermontininkai užėmė Biržus, Nemunėlio-Radviliškį, pasiekė Krekenavą.
1919 m. lapkričio 21 22 dienomis įvyko lemiamos Lietuvos kariuomenės savanorių kovos su bermontininkais ties Radviliškiu. Lietuviams vadovavo du žymūs karvedžiai: Pranas Liatukas ir Kazys Ladyga. Vėliau jie tapo Lietuvos kariuomenės generolais.
Ankstyvą lapkričio 22 d. rytą prasidėjęs mūšis truko visą dieną. Kai kur buvo net durtuvų kautynės. Lietuviai laimėjo šitą mūšį, atimdami iš priešo nemažai labai reikalingos ginkluotės: patrankų, kulkosvaidžių, minosvaidžių. Iš Lietuvos bermontininkai galutinai buvo išvyti gruodžio 15 d. (išplaukė iš Klaipėdos).
Toliau pranešėjas kalbėjo apie mūsų dabartinės kartos žmones ir jaunimą, apie tai, kaip mes gerbiame ir vertiname mūsų prosenelių ir senelių kovas už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę. Ar mumyse išliko gyva protėvių dvasia? Ar mokame branginti savo kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius? Ar mes viską padarėme, kad mūsų vaikai ir anūkai būtų verti savo tėvų ir senelių atminimo. Pagaliau ar branginame savo laisvę ir nepriklausomybę?
Kaip rodo dabartinis mūsų gyvenimas, mes dar labai toli nuo savo protėvių gyvenimo elgesio, darbo ir meilės savo Tėvynei, savo kalbai. Apie tai liudija ir mūsų jaunimas, kuris mažai žino apie savo tautos geriausius ir šviesiausius žmones bei jų kovas, tremtį ir kančias. Be moralinės dorovės, auklėjimo tautine dvasia, nieko gero nepasieksime, baigė kalbą S.Butkevičius.
Mažieji vaikai, vadovaujami katechetės Giedrės Muchlickienės, atliko šventinį montažą.
Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis kalbėjo, kokie darbai jau atlikti tvarkant karių savanorių kapus ir kas dar bus padaryta pavasarį.
Minėjimo pabaigoje sugiedota Lietuva brangi ir Viešpaties angelas.
Mano supratimu, šis šventinis mūsų garbingosios kariuomenės minėjimas, mus netiesiogiai suartino su Lietuvos karių savanorių anų laikų žygdarbiais, sušildė mūsų jausmus šių dienų kariuomenei. Kartu mes patys tapome artimesni mintimis su čia amžinai atgulusiais savanoriais ir nužudytais partizanais. Visa tai mus įpareigoja gerbti ir branginti mūsų protėvių dvasios taurumą ir meilę Lietuvai, didžiuotis savo Tėvyne.
Stasys GENTVILAS
Lapkričio 20 dieną prasidėjo šešioliktoji moksleivių informatikos olimpiada. Pirmajame etape, kuris įvyko Baisogalos vidurinės mokyklos informatikos kabinete, pareiškė norą dalyvauti dešimt 8 11 klasių moksleivių. Žaidėjai, suskirstyti į jaunesniųjų ir vyresniųjų grupes, turėjo išspręsti loginę užduotį, algoritminę ir praktinę darbo kompiuteriu užduotis.
Jaunesniųjų grupės žaidėjai užduotis sprendė greičiau, tačiau buvo ne visiškai dėmesingi skaitydami užduočių sąlygas, dėl to padarė daug apmaudžių klaidų.
Vyresniųjų grupės žaidėjai buvo labiau susikaupę, todėl ir pateiktas užduotis atliko geriau.
Sveikiname šešioliktosios moksleivių informatikos olimpiados pirmojo etapo nugalėtojus: Darių Valbą (10b klasė), surinkusį 56 balus, Tomą Vileikį iš 7a klasės (55 balai). Šie moksleiviai vyks į antrąjį olimpiados etapą, kuris vyks Radviliškyje.
Modestas STEBRYS,
informatikos mokytojas
Šią Šiaulių kamerinio orkestro kelionę po Šiaulių apskrities koncertų sales remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Šiaulių apskrities viršininko administracija.
Kazys STROLYS
Lapkričio 4 dieną 17 valandą Baisogalos kultūros namuose vyko Radviliškio rajono jaunimo komandų žaidimas viktorina Gongas 2004 . Viktorinoje dalyvavo jaunimo grupės iš Radviliškio Dariaus ir Girėno vidurinės mokyklos (vad.A.Beliajeva) bei iš Šeduvos (I.Stanulienė), Raudondvario (vad. M.Selenienė), Pavartyčių (vad. Ingrida Glatkienė), Pašušvio (vad.Rima Juozaitienė), Baisogalos (vad.J. Kačiukevičienė) ir Alksniupių kultūros namų (vad. L.Didžbalienė, S. Vaitkevičius).
Gongo tema buvo Ech, vaikyste!. Taigi viktorinos dalyviai turėjo progos sugrįžti į gražiausias ir nerūpestingiausias savo gyvenimo dienas. Jie deklamavo, dainavo, vaidino situacijas iš vaikų darželio lopšelio gyvenimo. Renginį vedė ir scenoje kartu su dalyviais išdykavo raganiukė Miranda (J. Kačiukevičienė, Baisogalos kultūros namų šokių kolektyvo vadovė). Koncertavo Baisogalos vidurinės mokyklos dainininkės R.Simonavičiūtė ir A.Digimaitė (vad.R. Juzukonis), muzikantų grupė Savi (vad. R.Juzukonis bei P.Kablys) ir kultūros namų mažosios šokėjos (vad.J.Kačiukevičienė).
Viktorinoje dalyvavusios komandos buvo apdovanotos Baisogalos kultūros namų padėkos raštais, saldžiomis dovanomis. O pereinamasis Gongo prizas atiteko Šeduvos miesto kultūros namų jaunimo komandai (vad. I.Stanulienė). Taigi šeduviams teks kitąmet surengti jaunimo komandų sambūrį.
Žiūrovai daugiausia plojo savai Pramuštgalvių (baisogaliečių) - komandai, kuri pelnė draugiškiausios komandos nominaciją.
Ieva VAITKEVIČIŪTĖ
Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis kiekvienam šauliui įteikė po lankstinuką apie Baisogalą. Mokyklos bendruomenės vardu juos sveikino mokyklos direktorius A.Jasiūnas ir pavaduotoja I.Ginkevičienė. Direktorius įteikė padėkos raštus. Mokyklos vadovai linkėjo jauniesiems šauliams nesulaužyti duoto pasižadėjimo, būti pavyzdžiu kitiems jaunuoliams.
Sugrįžus į Šaulių namus, buvo pratęstas būrio susirinkimas. Aptarti nuveikti darbai, numatyti darbai ateičiai. Susirinkime dalyvavo seniūnas R.Kalvaitis ir jaunųjų šaulių tėvai. Seniūnas kalbėjo, kad Šaulių sąjunga yra pavyzdinga organizacija, ir priminė, kaip jo giminaitis, buvęs nerimtas jaunuolis, įstojęs į Šaulių sąjungą, tapo pavyzdingu žmogumi, įstojo į aukštąją mokyklą, dalyvavo tarptautinėje jaunųjų šaulių stovykloje.
Jaunoji šaulė E.Kablytė yra pasiųsta į Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių rengimo centrą Rūkloje.
Po susirinkimo visi susirinko prie tėvų paruošto vaišių stalo.
Gediminas KUCKAILIS,
Baisogalos atskirojo šaulių būrio vadas
Pirmąją pirštais valdomą lėlę pasisiuvau būdama ketvirtokė. Kažkas iš bendraklasių mokytojai atnešė pakulų (jau nepamenu kam). Kai jas pamačiau, mane užvaldė troškimas pasisiūti lėlę su ,,tikrais plaukais. Mūsų lėlės tuomet nedažnai turėdavo plaukus: buvo tik plaukų imitacija. Paprašiau mokytojos pakulų ir pasisiuvau ,,mergaitę. Vėliau kitas lėles.
Pirmąjį lėlių spektakliuką pastačiau būdama penktoje klasėje. Organizavome žiburėlį, ir kiekviena grandis turėjo paruošti programą. Aš su draugais vaidinau. Ką neatsimenu. Tik prisimenu, kad tuomet jau turėjau valdomų lėlių: vilką, katiną, bobutę, senelį.
Kai pradėjau dirbti su pradinukais (anksčiau dėsčiau matematiką), ėmėme vaidinti miniatiūras, intermedijas. Vieną dieną kilo mintis: o kodėl ne lėlių spektaklį?
Su trečiokais (dabar jie jau dvyliktokai) per darbų pamokas pasisiuvome pirštais valdomas lėles ir pastatėme K.Kubilinsko ,,Ožką Ragošką. Vėliau kitus spektaklius.
Nuo tada su vaikais ir kuriam vaidinimus, lėles, dekoracijas. Esame sukūrę ir išbandę visokias lėles: popierines, pirštais valdomas, tampomas vielutėmis. Kuo jaunesni aktoriai tuo lengvesnės lėlės.
Pasakas vaidinimams dažniausiai siūlau aš, o vaikai iš jų pasirenka norimą. Tuomet rašau scenarijų. Su vaikais projektuojame lėles. Siuvame jas rankomis. Tai lėtas ir sunkus darbas pradinukams. Kartais neišsiverčiame ir be mamų pagalbos. Būna lengviau, kai vaidiname senus spektakliukus. Tuomet paruošiamasis darbas trumpesnis. Reikia tik ,,pagydyti senąsias lėles ir atnaujinti dekoracijas.
Kiekvieno spektaklio statymo pradžia kaip šventė. Vėliau ilgos repeticijos truputį įgrysta. Tuomet keičiame veiklą: siuvame lėles vaidiname, piešiame dekoracija vaidiname. Taip ir gimsta spektakliukai, kuriuos rodome pradinukams, o kartais ir jų tėveliams. Jau esame pastatę spektaklius: ,,Ožka Ragoška (3 kartus), ,,Kaip genys eglę kirto (2 kartus), ,,Atverk langelį (2 kartus), ,,Kaip gaidelis pono dvarą griovė, ,,Vilko popieriai, ,,Vilkas padėjėjas, ,,Trys paršiukai. Baigdami ketvirtą klasę, vaidinome patys apsiėjome be lėlių.
Klausiate, kas bendra tarp meilės lėlėms ir matematikos? Tiksliau būtų paklausti, kas bendra tarp matematikos ir vaidinimo. Manau, ir vienu, ir kitu atveju vaikus reikia sudominti. O aktorius, kaip ir matematikas, turi būti kūrybingas, greitai orientuotis ištikus nenumatytiems atvejams, aiškiai reikšti mintis.
Kokie planai? Jei bus mokykloje pradinukų, bus ir spektaklių.
Visų lėlių teatro gerbėjų vardu dėkojame Gražinai Bražienei už suteiktą galimybę vaikams pajusti pasakos grožį ir kurti jį patiems. Beje, net jeigu matematika vėl paviliotų, tikimės, jog mokytojos sukurtas lėlių pasaulis mokykloje dar ilgai gyvuos.
Birutė GEDŽIUVIENĖ
Visų mylimai ir gerbiamai Kolegei kolektyvas linki geros sveikatos, puikios nuotaikos, visų aplinkinių žmonių šilumos ir gerumo.
Mokytojai
Kaip seksis įveikti 70 kilometrų kelio ruožą, ar nepritrūks ištvermės - visa tai rūpėjo mums, jauniesiems piligrimams.
Ir štai Šiluva! Mes atėjom! Mes nugalėjom! Jėzus laimi! - skelbė 500 piligrimų minia, saulėtą sekmadienį įžengusi į Lietuvos šventovę Šiluvą.
Ir tas nueitas kelias - dulkinas vieškelis su daugybe skubančių kojų, ištryptas miško takelis tapo toks brangus ir nepamirštamas. 70 kilometrų tarsi ištirpo visuotinėje euforijoje - nepaisant pūslėtų kojų, maudžiančių raumenų, nerudeniškos kaitros ar paskutinę dieną užklupusio lietaus, visą kelią skambėjo dainos, giesmės, padedančios net ir labiausiai pavargusiam žygeiviui.
Mūsų geroji žygio dvasia-Šiaulių vyskupas ir Lietuvos kariuomenės ordinaras E. Bartulis - savo pavyzdžiu drąsino ir pavargusį kareivį, ir kantriai eilėje prie žirnių košės stovinčias skautes, ir mus, baisogaliečius, pasak vyskupo, dvylika apaštalų.
Jo šypsena, nuoširdumas, įkvepiantys žodžiai ir giesmės, nuolatinis buvimas greta piligrimų džiugino visus, teikė viltį. Kaip ir visi, mūsų vyskupas miegojo kareiviškoje palapinėje, prausėsi šaltu vandeniu lauko prausykloje, valgė kareivišką košę, o rytais atsikeldavo anksčiau už visus. Žygio metu fotografuodamas, laimindamas pakelėje suklupusius žmones, vaišinančius mus obuoliais, slyvomis, kriaušėmis, pienu, vandeniu, neretai atsilikdavo, bet nė vieno metro nevažiavo, o grakščiai šlubčiodamas bėgdavo tuos kilometrus, kol pasivydavo žygeivių koloną.
Sustodavome tik nustatytose poilsio vietose. Taip buvo lengviau pasiekti tikslą.
Pasak mūsų vyskupo, kad ir kokiais keliais čia, žemėje, keliautume, tai tebus nedidelė treniruotė prieš kelionę į Amžinojo Tėvo namus. (Tai dvasinės piligrimystės - krikščioniškojo gyvenimo - kaip kelionės į dangaus karalystę - metafora. Širdies kelionė).
Šių metų piligriminis žygis - tai padėka, auka, malda už save ir kitus, kad, Motinos Marijos, šventojo Kazimiero bei palaimintojo Jurgio Matulaičio užtariami, pajėgtume gyventi su Jėzumi,- sakė ganytojas. - Sujunkime šio žygio sunkumus su mūsų Viešpaties auka ant kryžiaus. Mūsų Motina Marija yra čia pat, kad mums padėtų įgyti Dievo vaikų laisvę ir jėgų viltingai žengti pirmyn!.. Prieš 400 metų Šiluvoje apsireiškusi Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant rankų verkė, kad niekinamas tikėjimas, o šiandien džiaugiasi, kad šimtai jaunų maldininkų ateina dėkodami dangiškajai Motinai už patirtas malones ir už tai, kad tiesiog esame Dievo vaikai.
Keliavusieji kartu prisimename: trijų dienų kelionėje buvo visko. Ir nuovargio, ir sveikų ambicijų visą kelią įveikti savomis kojomis, ir - kam slėpti?- kartais kai kuriuos dalyvius apimdavusio jaunatviško vėjavaikiškumo, per didelio klegesio. Neįmanoma į enusį laužą Rekyvos ežero pakrantėje, po savo paprastumu didingas Pakapės, Kainorių kaimų bažnytėles, prie Gauštvinio ežero, kur mirkėme pūslėtas ir pavargusias kojas, plovėme kelionės prakaitą ir galbūt širdį nugulusias dulkes, gėrėme kareivių paruoštą karštą arbatą ir ieškojome savo kuprinių ant žemės iškrautų daiktų krūvoje...
Ir dėkojame Dangiškajam Tėvui už ištvermę, kelionės draugus prancūzus, lenkus, su kuriais kartu giedojome, ir, paskutinę vakarienę, kurios nebesinorėjo valgyti, nes kąsnis strigo gerklėje. Atsisveikinimo minutės visada sunkiausios. Ne, kelionė nesibaigė! Eisime toliau, tik jau skirtingais keliais, tik jau nebe visi kartu, o po vieną.
Kas grįžo į mokyklas, universitetus, kas skaičiuos pirmus, o gal paskutinius mėnesius kariuomenėje. Norisi tikėti, kad į kasdienybę grįžome kitokie, nei išėjome.
Žiūrint į pavargusius, bet spinduliuojančius piligrimų veidus, draugų rankas, bijančias paleisti viena kitą, šv. Mišių metu riedančias ašaras, neliko abejonių eita buvo ne veltui...
Tai tikroji piligrimystė kelionė į save, į žmonių širdis, kelionė pas TĄ, kurio buvimu šalia kartais taip sunku patikėti... O juk tikėjimas yra TIK ĖJIMAS. Jei tik žinai teisingą kryptį...
Tikybos mokytoja Giedrė MUCHLICKIENĖ
Nors šiųmetis ruduo nelepino gerais orais, rugsėjo 11 oji buvo kaip reta graži. Po šimtamečiais parko medžiais tą dieną nuo ankstyvo ryto kūrėsi vienuolikos rajono seniūnijų kiemeliai. Įdienojus suklego jų gyventojai: kiekviename kiemelyje muzika, dainos, linksmybės. Kiekvieno šeimininkai gyrėsi, ką seniūnija išaugino, kuo yra garsi, vyko įvairios improvizacijos.
Kiemelius vertino komisija, kurios vedlys buvo kriaučius Zigmas. Pirmininkavo Draugijos Lietuvai pagražinti Radviliškio skyriaus pirmininkas Jonas Povilaitis.
Baisogališkiai komisiją ir svečius vaišino kvapnia karšta žuviene.
Apdovanojimų užteko visiems kiemeliams. Vieni svečiai buvo įvertinti už šiuolaikiškumą, kiti už išradingumą, dar kiti už ūkiškumą, už masiškumą, dainingumą ir kitokius privalumus.
Pristatyti savo gaminių, pademonstruoti amatų į Baisogalą atvažiavo Akmenės, Pakruojo, Joniškio tautodailininkai bei amatininkai. Vieni parko medžių paunksmėje iš vytelių pynė krepšius, kiti demonstravo atvežtus keramikos dirbinius, siūlė juos pirkti.
Po pietų, kai seniūnijos kiemeliuose vyko vaišės ir linksmybės, parko estradoje koncertavo rajono meno kolektyvai. Šventės dalyviams savo programą atliko ir grupė Balius.
Kitą dieną seniūnijos darbininkai pavyzdingai sutvarkė aplinką, ir po keleto dienų tik pagulusi vejos žolytė bylojo apie buvusią didelę žmonių sueigą. Pasirodo, net ir tokia šurmulinga, bet kultūringa šventė parkui žalos nepadarė.
Baisogalos valsčiaus informacija
2004 metų rugsėjo 4 d. Baisogalos kultūros namų folklorinis ansamblis Dainoriai kartu su grupe Vaikų dailės mokyklos mokinių, ūkininkių ir miestelio bendruomenės atstovų (beveik 50 žmonių) surengė išvyką į Ventspilį. 
Prie miesto ribos su pyragais mus pasitiko Ventspilio šeimos centro atstovės. Jos aprūpino nakvyne, maitino, rodė miestą, o temstant pajūrio parke surengė vakaronę. Smagiai pasišokę, padainavę grįžome nakvynės.
Rytojaus dieną, šviečiant skaisčiai rudens saulei, rinkomės kartu su Ventspilio rajono ir miesto gyventojais į parką, kur vyko šeimų šventė. Čia koncertavo latvių saviveiklininkai, vyko šeimų rungtys. Mūsų Dainorių kolektyvo 30-ties minučių programą ventspiliečiai išklausė įdėmiai, palydėjo gausiais plojimais. Šventės šeimininkams patiko ir mūsų dailės bei ūkininkių dirbinių paroda.
Dažnas baisogalietis pirmą kartą pamatė Ventspilio miestą. Miestas susidraugavęs su sūriais Baltijos vandenimis ir atšiauriu vėju. Pirmosios rašytinės žinios apie Ventspilį Ventos upės žiočių miestą - aptinkamos jau 1290 m., ir ta data laikoma miesto pradžia. Livonijos ordinas čia pasistatė pilį, upės žiotyse kūrėsi Hanzos prekybos uostas. Pertvarkytame pilies pastate dabar įrengtas Ventspilio muziejus.
Dabartinis Ventspilis, turintis 40 tūkst. gyventojų, didžiuojasi naftos terminalu, duodančiu šaliai nemažai lėšų. Daug jų skiriama ir miestui tvarkyti. Ventspilyje pamatėme daug labai įdomių gėlių kompozicijų ir sužinojome, kad tai talentingo architekto, mylinčio gėles, įgyvendinti sumanymai. Gėlės formuoja išskirtinį miesto įvaizdį.
Ventspilyje labai švarios, aukštos kokybės danga grįstos miesto gatvės, daug originalių skulptūrų. Pajūrio parke laivų inkarų muziejus. Didžiausias inkaras sveria net 20 tonų,
Važiavome siauruoju geležinkeliu, kurio vagonėlius traukė tikras, akmens anglimis kūrenamas, labai aitrius dūmus skleidžiantis garvežys, per dešimtį minučių apvežantis keleivius aplink parką.
Kažkur tolumoj paslėptas naftos terminalas nesukliudė miestui įsirengti 6 km ilgio švarų pliažą, pažymėtą Žydrąja vėliava (kaip mūsiškė Nida), kuri liudija apie tarptautinius aplinkos kokybės standartus atitinkantį jūros vandenį ir tinkamai įrengtą bei prižiūrimą paplūdimį. Mes jau nematėme poilsiautojų, bet, sako, jų vasarą čia gana daug, ir ne tik iš Latvijos. Nustebino vadovės žodžiai, kad mes vakare galime neskubėti namo, nes ir vėlyviems pėstiesiems mieste niekas negresia.
Mūsų pakviestas Ventspilio rajono mero pavaduotojas Gendrihs Šķesters spalio viduryje atvyko atsakomojo vizito į Baisogalą, susitiko su Radviliškio rajono vadovais. Nutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ekonomikos ir kultūros srityse, taip pat kartu rengti projektus ES fondų paramai gauti.
S. Anglickienė, K. Strolys
Kiekvienas skyrius prisistatė: kas dainomis ir šokiais, kas eilėmis ar trumpai apibūdindamas save.
Gana sunkiai sekėsi arbatų atpažinimo konkurse. Teko gerokai pasistengti, kad prisimintume pažįstamus kvapus. Vaistažoles atpažinti buvo kur kas lengviau.
Kryžiažodį sprendžiant tikrai reikėjo pagalvoti. Koks upelis teka per Skėmius? Daug kas nežinojo
Toliau vyko praktinė užduotis netikėtiems svečiams, paukščio gaminimas iš gamtinės medžiagos, atsivežtų vaišių bendram stalui pateikimas ir pristatymas, tosto skelbimas.
Namų užduotis buvo gamtos išdaigų ar rudens gėrybių kompozicija.
Kiekvienas skyrius gavo po nominaciją. Mes buvome apdovanoti už kūrybiškumą, kadangi mūsų namų užduotis buvo tikrai įspūdinga - bate sukomponuota daugiau kaip 1 metro aukščio rudens gėrybių kompozicija.
Vis dėlto pagrindinis prizas atiteko pirmus metus gyvuojančiam Šniūraičių skyriui.
Į vaišių stalą vertėjo pasižiūrėti ir ypač - paragauti. Šeimininkės buvo vienos už kitas šaunesnės.
Po renginio išsimaudėme pirtyje.
Šauniausiųjų konkurse dalyvavo baisogališkės J.Kaminskienė, S.Jurkėnienė, V.Teresienė, V.Žvėrelienė, D.Žaromskienė
Ši organizacija 1990 metais nustebino pasaulį, kai per 130 dienų surinko 5,3 mln. parašų Lietuvos laisvei paremti. Tai buvo didžiausia parašų rinkimo akcija, vėliau įregistruota Gineso rekordų knygoje. Reikalavimas pripažinti Lietuvos teisę į valstybės atkūrimą buvo išgirstas.
Bendravimas su TFP organizacijos nariais nenutrūksta. Kasmet lankydamiesi Lietuvoje jie dalyvauja eisenoje į Šiluvą, skleidžia Fatimos Dievo Motinos žinią, dalina katalikiškus leidinius, ragina žmones melsti Dievo Motinos pagalbos...
Ši jų viešnagė Baisogaloje ypatinga, nes buvo skirta mūsų monsinjoro Pr.Ščepavičiaus kunigystės 60-mečiui paminėti. Delegacijos nariai, vadovaujami koordinatoriaus, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Antano Račo, aplankė parapijas, kur mūsų monsinjoras ėjo klebono pareigas. Ypatingas lankymosi akcentas Fatimos Dievo Motinos statula, nešama ant rankų.
Mūsų monsinjoras pasidžiaugė, jog daugelį sunkumų įveikė Dievo Motinos padedamas.
Giedrė MUCHLICKIENĖ
May Kidd teikia pagalbą pasaulio moterims. Jos kelionės nusitęsia nuo Škotijos iki Graikijos ir Rusijos. Remia projektus, padeda juos įgyvendinti. Praeitais metais dalyvavo projekte Latvijoje. Šis projektas jau baigtas vykdyti, kai kurios moterys gavo darbo.
Viešnia nutarė, kad būtų gerai aplankyti ir Lietuvą, po to Estiją. Mes priėmėme May Kidd kultūros namuose. Surengėme kuklią moterų ūkininkių darbų parodą. Viešnia buvo sužavėta B.Žundienės ir V.Čaplikienės darbais. Klausinėjo apie kaimo moterų gyvenimą ir problemas Lietuvoje. Pradžiugino mus pagrodama lūpine armonikėle. Atsisveikindama padovanojo kiekvienai po atviruką (škotiško sijono motyvais). Labai sujaudino ketureilis apie šypseną, palinkėjimas daugiau šypsotis (ko mums, lietuviams, dažnai pritrūksta).
Dalia ŽAROMSKIENĖ
Ką veikė Dzūkijos šilan iš visų Lietuvos pakraščių Ignalinos, Vilniaus, Kauno, Varėnos, Radviliškio susirinkę žmonės? Apie tai sutiko papasakoti baisogališkės Bronė Žundienė ir Vanda Čaplikienė.
Moterų teigimu, ši penkių dienų stovykla buvo skirta norintiems mokytis amato arba siekiantiems pagilinti jau įgytas žinias. Čia buvo mokoma pynimo darbų. Susirinkusieji praktikavosi pinti iš vytelių, liepos plaušų, beržo žievės, meldų, vilkdalgių. Kai kurios technologijos mūsų moterims buvo visai nežinomos, tad teko jas įvaldyti.
Per šias dienas moterys išmoko iš minėtų gamtos medžiagų gaminti vazeles, krepšelius, dubenėlius, rankinukus, dėžutes, iš karnų pinti vyžas. Bronė iš vytelių nusipynė ir namo parsigabeno įspūdingo dydžio krepšį.
Anot V.Čaplikienės, ši naudinga stovykla vyko sudėtingomis sąlygomis: visus kamavo uodai ir muselės, nuo kurių negelbėjo jokie purškikliai. Karštu maistu niekas neaprūpindavo, norintieji galėjo virtis pietus ant laužo, tačiau tam reikėjo priemonių ir laiko, kurio čia susirinkę žmonės nenorėjo švaistyti veltui. Tad baisogališkės tenkinosi atsivežtais sumuštiniais ir ant laužo išsivirta arbata.
Tačiau moterys liko patenkintos galimybe pagilinti savo žinias, išmokti naujų dalykų. Jų nuomone, tokios išvykos plečia akiratį, skatina bendrauti ir bendradarbiauti, leidžia užmegzti naudingų ryšių, kurie galėtų ateityje sąlygoti naujų darbo vietų kūrimą Baisogaloje.
Minėtos moterys priklauso Žmonių su negalia sąjungos Radviliškio skyriui, kurio pirmininkas J.Blažys ypač rūpinasi neįgaliaisiais. Seniūnijoje jiems paskirtos atskiros patalpos, atgabenama vytelių pynimui.
Džiugina tai, kad mokytis amato čia gali kiekvienas to norintis baisogališkis. Moterys mielai padeda ir konsultuoja kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, nuo 9 iki 12 valandos. Jų teigimu, tai galimybė išmokti amato, papildyti šeimos biudžetą ar tiesiog įdomiai ir naudingai praleisti laisvalaikį.
Apmaudu, kad teikiamomis galimybėmis neskubama pasinaudoti, ir mokytis amato užklysta vos vienas kitas baisogališkis. Tuo tarpu moterys, triūsiančios seniūnijos pirmame aukšte įrengtame erdviame kabinete, apgailestavo, jog dviejų rankų per maža norimiems atlikti darbams.
Kalbantis su moterimis, prie audžiamo gobeleno stropiai triūsė Vytautas Kontenis. Kruopštų darbą, kuriame ryškėjo laivų siluetai, jis sakėsi padovanosiąs savo mamai.
Regina VAITKEVIČIENĖ
Praėjusiais metais Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis parašė raštą į Rusijos ambasadą Vilniuje, prašydamas paramos tvarkant karių kapines. 2003 metų liepą į Baisogalą buvo atvykęs ambasados Vilniuje darbuotojas Stepanovas. Apžiūrėjęs kapines, valdininkas sutiko, kad pertvarka jose būtina, ir pažadėjo paramą.
Rugpjūčio mėnesį Baisogaloje apsilankė Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas A. V. Avlukov. Jis susipažino su kapinių pertvarkymo projektu, padarytu dar sovietiniais laikais ir saugotu Gyvulininkystės institute, ir pareiškė kai kurias pastabas.
Kapinių pertvarkymo darbai pagal kiek paredaguotą projektą patikėti Vilniuje veikiančiai UAB Amžinoji atmintis, kuri jau nebe pirmi metai tvarko karių kapus visoje Lietuvoje. Šios bendrovės techninis direktorius A.Augaitis, kuris lankėsi Baisogaloje ne tik su generaliniu konsulu, bet ir dar keletą kartų, rūpinasi Baisogaloje vykstančiais kapinių pertvarkos darbais.
Anot A.Augaičio, firma suinteresuota nedarbo mažinimu šalyje, todėl pagrindinius darbus atlieka keturi Radviliškio darbo biržos siųsti bedarbiai, kurie dirba pagal viešųjų darbų programą. Manoma, kad jie atliks 90 procentų visų reikalingų darbų. Tik tuo atveju, jeigu vyrai nesugebės atlikti kurio nors darbo, bus kviečiami kvalifikuoti bendrovės Amžinoji atmintis darbuotojai.
Kaip teigė A.Augaitis, kapinių tvarkymo darbai kainuos ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Bus atnaujintas pagrindinis paminklas, pagal planą paredaguota keturių aikštės kraštuose stovėjusių paminklų vieta, kritusių karių pavardės bus iškaltos raudono švediško granito plokštėse, takai išpilti skalda, pasodinta veja ir kt.
Visus darbus finansuos Rusijos ambasada. Darbams skirtas laikas du mėnesiai.
Regina VAITKEVIČIENĖ (V. Ribikausko nuotrauka)
Tądien surengta šventinė ansamblių eisena per Baisogalos miestelį. Po to daugelio aplinkinių kaimų atstovai šventės kolektyvus pasikvietė pas save. Svečiai šeimininkams koncertavo, po to visi bendravo, linksminosi.
Pavakarę visi keturiolika kolektyvų patraukė į Baisogalos rūmų parką. Eisenoje dalyvavo ir kaimyninių rajonų atstovai svečiai iš Rozalimo bei Aklųjų ir silpnaregių draugijos Kelmės skyriaus ansamblis Ramočia.
Šventės ugnį Baisogalos parke uždegė Radviliškio rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas A.Jurgauskas bei Baisogalos seniūno pavaduotoja A.Vaičiurgienė. Po to vyko šventinis koncertas, kuris tęsėsi apie tris valandas. Susirinkusiesiems šoko J.Kačiukevičienės vadovaujami jaunieji šokėjai.
Šios gražios šventės iniciatorės ir rengėjos - Kultūros namų direktorė V.Kaščionienė bei Dainorių kolektyvas. Dainorių ansamblio meno vadovei S.Anglickienei, tądien minėjusiai 30 - ties kūrybinio darbo metų sukaktį, įteiktas Kultūros ministerijos padėkos raštas. Savivaldybės bei seniūnijos apdovanojimų susilaukė visi šventėje dalyvavę kolektyvai.
Vakare buvo uždegtas šventinis laužas, vyko dalyvių vakaronė.
Baisogalos valsčiaus informacija
Komisija pažymėjo, jog gražiai tvarkoma aplinka šių daugiabučių namų: Maironio g.5, Žebenkos g.1, Taikos g.8, Taikos g.10.
Savo įmonių aplinkai daug dėmesio skiria B., A.Radžiūnai bei V., G.Lopatos.
Baisogalos valsčiaus informacija
Pirmąją šventės dieną paskelbė Karalius, fanfaromis pakvietęs baisogaliečius į aikštę. Baisogalos vėliavą čia pakėlė seniūnas R. Kalvaitis, šventinę ugnį uždegė bendruomenės pirmininkas K.Strolys. Seniūnijos gyventojus pasveikino Šiaulių apskrities viršininkas A.Šedžius. Tylos minute ir gėlėmis pagerbėme visus kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.
Vidudienį už Baisogalos parapiją ir jos gyventojus šv. Mišias laikė parapijos klebonas Tomas Kedušis.
Kultūros namuose buvo atidaryta paroda Baisogala - baisogaliečių akimis, kurią papuošė mūsų kraštiečio, Nacionalinės premijos laureato A.Každailio grafikos darbai.
V.Malinausko sukurtas videofilmas Saulės ir žiedo spindesy, rodomas dideliame ekrane, tarsi pats poetiškiausias gidas lydėjo mus po Baisogalą įvairiais metų laikais, per gamtos grožį ir jos kaitą, versdamas mąstyti ir apie žmogaus gyvenimą.
Konferencija Komaro rūmų kolonų salėje, pavadinta Šviesa įtikėję knygnešiais tapo, nukėlė mus į tolimus knygnešių laikus, pavedžiojo po Baisogalos miestelio ir rūmų istorijos šimtmečius. Pranešimus skaitė J.Krivickas, A.Žižniauskienė, R.Kalvaitis, atvykę į šventę kraštiečiai R.Budrys, A.Každailis ir J.Linkevičius. Kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas grojo senąją dvarų muziką.
Vakaro koncerte Baisogala dalelė Lietuvos, vykusiame dvaro rūmų parke, pažvelgėme į baisogaliečių šiandieną, o gausiai susirinkusiems žiūrovams pasirodė visi seniūnijos meno mylėtojų kolektyvai. Mus pasveikino Kultūros ministrė R.Žakaitienė, Radviliškio rajono meras A.Čepononis, rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas A.Jurgauskas, Viešosios bibliotekos direktorė A.Januševičienė.Sutemus jaunimas šoko ir linksminosi, laukė žadėtojo fejerverko. Šventės dalyvius linksmino atvykusi grupė Išjunk šviesą ir R.Juzukonio vadovaujami muzikantai. Vidurnaktį padangę nušvietė fejerverko ugnys.
Antrąją dieną šventėme gerai žinomos liaudies kapelos Žvangulis 30-ąjį gimtadienį. Parko estradoje skambėjo gražiausi kapelos vadovo kompozitoriaus V.Malinausko kūriniai, buvo pristatyta nauja kompaktinė plokštelė Žvanguliui 30.
Kolektyvą sveikino Lietuvos liaudies kultūros centro vyr. specialistė G.Juknevičienė, maestro Jurgis Gaižauskas su žmona Zosele, vaikų dainų ir šokių ansamblis iš Panevėžio Pynimėlis, Žvangulio krikštaduktė kapela Užuovėja iš Šeduvos.
Jubiliejinį koncertą pavakare vainikavo šventinis laužas, prie kurio pamąstėme ir pasidžiaugėme, kad mokame būti vieningi, saugoti vienas kitą ir mus supančią gamtą, mokame gražiai pasilinksminti ir išdidžiai galime pasakyti: Aš esu baisogalietis.
Vilija Kaščionienė
Na bet šiaip ar taip, tą sekmadienį klierikas Rimas Žaromskis į bažnyčią atvedė kaip niekad gausų jaunųjų būrį. Prie jų rikiavosi tėvai ir kai kurių seneliai, krikšto tėvai, tad palydovų buvo daugiau kaip šimtas. Tos dienos Šv.Mišioms prisirinko pilna bažnyčia - ir tikinčiųjų ir netikinčių, net ir į suolus visi netilpo.
Išsirikiavę mūsų vaikai klausėsi šv. Mišių, laukė iškilmingos pirmosios Komunijos momento, kai ateini prie Dievo stalo su degančia žvakele, o po Komunijos ją gesina. Net nežinau, ką tai reiškia. Blyksėjo foto aparatai, sukosi filmavimo kameros. Laimino savo vaikelius tėvai, taryt prisimindami mūsų senelių papročius turi būti gerbiamas vyresnysis šeimoje. Nejučiom galvoji: visa šios dienos tradicinė ceremonija nukreipta į gėrio ugdymą ne tik tų vaikų širdelėse, bet ir juos supančių artimųjų. Vargu ar kas kitaip galėtų teigti.
Žinia, kad yra šv. Mišių perkeitimo momentas, kai visi atsiklaupia, ir melodingas mūsų bažnyčios penkiagarsis varpelis skelbia Kristaus Paskutinę Vakarienę. Ir štai keletas stuobrių tų vaikų tėvų - stovi tą iškilmingą minutę, kai jo sūnus ar dukrelė klūpo. Ką jie nori tuo parodyti? Protestą bažnyčios apeigoms? Ar savo gilų ateizmą? O gal sąnariai jam nesilanksto? Bet kad dar jis pakankamai jaunas
Iš tiesų - tai dvasios vargšai, užaugę neišauklėti. Gal būt dėl jų išskirtinumo nieko negalima kaltinti. Juos neišauklėjo jų netikinti mama (gal būt kai kas neturėjo mamos?), gal nebuvo pamaldžios gerosios močiutės namuose, tad niekas jų persižegnoti neišmokė, nepaaiškino jiems dešimties Dievo įsakymų prasmės. O sovietinis ateizmas mokykloje per jų vaikystės metus nuolat kalė Markso teiginį, jos religija tai opiumas, t.y. baisūs nuodai.
Man gi buvo labai gera tą dieną matyti tokį gausų būrį mūsų Baisogalos jaunų piliečių. Jiems tai buvo neužmirštama jau bepraeinančios vaikystės diena. Tikiu, kad po Dekalogo šviesa, sukaupdami po trupinėlį gėrio, jie išaugs gerais žmonėmis.
Kazys STOLYS
Šį kartą geriausių (studentų, vyrų, moterų, jaunimo) chorų dainininkai buvo išmokę iš anksto parinktas 34 dainas. Kaip pasakojo Baisogalos choro vadovas Vladas Skuja, 23 mūsų dainininkai dalyvavo jungtiniame mišriame ir jungtiniame choruose. Jo nuomone, Kauno dainų slėnis nuostabi vieta tokiai šventei. Klausantis daugiatūkstantinio jungtinio choro, kai jis dainavo Hendelio oratoriją, apėmė nepakartojamas jausmas - sakė V.Skuja.
Pati šventė buvo labai gerai organizuota, ir oras pasitaikė geras.
Kazys STROLYS
Ši klaida sudaro tam tikrų nepatogumų priestočio piliečiams. Tiek priestotyje esančių firmelių savininkams, kurių neatranda potencialūs užsakovai, tiek į Baisogalą užklystantiems pakeleiviams, nesėkmingai ieškantiems miestelyje Vyšnių, Vienuolio ar kt. gatvių.
Mes, priestočio gyventojai, nenorime būti žmonės iš niekur. Tikimės, kad kažkieno padaryta klaida bus skubiai ištaisyta.
Regina VAITKEVIČIENĖ