Gruodžio mėnesio pabaigoje Baisogalos vidurinės mokyklos sporto salėje vyko Baisogalos seniūnijos sportininkų pagerbimas. Į renginį atvyko Radviliškio rajono mero pavaduotojas J.Povilaitis, rajono sporto centro direktorius A.Savickas, Skėmių seniūnė Roma Rimkuvienė. Susirinkusius svečius ir sportininkus pasveikino Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, palinkėdamas ir ateityje nepamiršti sporto. Vicemeras J.Povilaitis, pasveikinęs susirinkusius, nusipelniusiems sportininkams įteikė atminimo diplomus. Sportininkus diplomais apdovanojo ir Sporto centro direktorius A.Savickas, Baisogalos bei Skėmių seniūnijų seniūnai.
Šio renginio metu Baisogalos seniūnijos komanda buvo apdovanota diplomais ir medaliais už iškovotą trečiąją vietą šių metų Radviliškio rajono seniūnijų varžybose.
   Iškilmių metu vyko draugiškos krepšinio varžybos tarp Baisogalos ir Skėmių seniūnijų komandų. Jas rezultatu 103:47 laimėjo baisogaliečiai. Rezultatyviausi buvo baisogaliai: R.Preimantas – 34 taškai, A.Puzara - 17, T.Kačiukevičius - 15, o Skėmių komandoje, kurių daugumą sudarė Pociūnėlių mokyklos krepšininkai, - E.Voras, pelnęs 12, G.Petrėtis ir M.Jagminas pelnę po 11 taškų.
   Susėdę Baisogalos vidurinės mokyklos direktoriaus A. Jasiūno kabinete, rajono atstovai ir baisogaliečiai sprendė, ką reikėtų padaryti kitais metais, kad pakankamai erdvi Baisogalos vidurinės mokyklos sporto salė būtų jaukesnė ir tiktų respublikinėms rankinio varžyboms. Numatyta keisti apšvietimą, įrengti švieslentę.

Egidijus VAŠTAKAS

Kazio STROLIO nuotraukose:
1. J. Povilaitis sveikina sportininkus. Toliau stovi R. Rimkuvienė, A. Savickas, A. Jasiūnas, R. Kalvaitis
2. Nugalėtojai baisogaliečiai

   Gruodžio 16-sios pavakarę Baisogalos miestelio centre jautėsi šventinis šurmulys. Sutemus nuo Baisogalos šaulių namų su organizacijos vėliava pajudėjo Baisogalos atskirojo šaulių būrio šaulių kolona ir išsirikiavo prie Laisvės paminklo, esančio miestelio centre. Tą dieną dešimt Baisogalos vidurinės mokyklos mokinių pasiryžo tapti jaunaisiais šauliais, o Mindaugas Inta – rikiuotės šauliu. Iškilmingą jaunųjų šaulių pasižadėjimą ir priesaiką priėmė Baisogalos atskirojo šaulių būrio vadas Gediminas Kuckailis. Mokinius, tapusius jaunaisiais šauliais, pasveikino ir atminimo raštus įteikė Baisogalos vidurinės mokyklos direktorius Alfredas Jasiūnas.
   Nusifotografavę šauliai grįžo į šaulių namus, kur įvyko ataskaitinis būrio susirinkimas. Jame dalyvavo Šiaulių apskrities šaulių rinktinės vadas Saulius Burškys, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, parapijos klebonas Tomas Kedušis, kultūros namų direktorė Vilija Kaščionienė, vidurinės mokyklos direktorius A.Jasiūnas, mokyklos-darželio direktorė Vita Poškienė, Baisogalos policijos nuovados inspektorius Kazimieras Danilevičius ir Baisogalos bendruomenės tarybos pirmininkas Kazimieras Strolys. Būrio vadas G.Kuckailis apžvelgė 2005 metais nuveiktus šaulių būrio darbus. Pasidžiaugta renginių gausa ir bendradarbiavimu su Baisogalos bendruomene ir įstaigomis bei policijos nuovada. Geri darbiniai santykiai susiklostė su Radviliškio rajono savivaldybe. Vasarą šalia Baisogalos parko sėkmingai veikė Šiaulių apskrities jaunųjų šauliukų stovykla.
   Šaulys Rimantas Narbutis apdovanotas pasižymėjimo ženklu “Už paramą policijai”. Už aktyvų dalyvavimą seniūnijos veikloje Padėkos raštais apdovanoti šaulių būrio vadas G.Kuckailis, vado pavaduotojas darbui su jaunaisiais šauliais Romualdas Juzukonis, jaunieji šauliai Elika Kablytė, Andrius Kliorė ir Paulius Masiulis.
Buvo aptartas 2006 metų organizacijos darbo planas. Numatyta, kad birželio mėnesį Baisogaloje vėl bus organizuota mobili vasaros stovykla. Bus nuveikta nemaža kitų gerų darbų, auklėjant jaunimą patriotine dvasia.
   Po susirinkimo jauniesiems šauliams buvo surengtos vaišės, kurių metu vyresnieji su jaunaisiais dalinosi patirtimi, bendravo.

   Gediminas Kuckailis, Kazimieras Strolys

   Nuotraukoje – Baisogalos šauliai ir jaunieji šauliukai

   Baisogalos kultūros namuose parengta seniūnijos gražiadarbių kūrybos paroda.
   Joje pristatyta 24 kūrėjų beveik 200 darbų. Dėmesį patraukia dinastijos - močiutės Mikalinos Vaitkaitienės, dukros Loretos Puzarienės ir anūkės Živilės Puzaraitės – rankdarbiai. Saviti Birutės Mameniškienės austi kilimai, Audronės Griciūnienės juodais siūlais siuvinėti paveikslai. Eksponuojama Vlado Skujos padarytų ir baisogališkių naudojamų kanklių, Jono Daukšos metalo, Arūno Tiškaus medžio dirbinių. Įvairiausiomis sukurtomis grožybėmis džiugina Bronė Žundienė, Irena Tvaronavičienė, kiti šio krašto gražiadarbiai.
   Tokia paroda Baisogaloje – jau tradicinė. Tačiau šiemet ji pirmą kartą aprėpė ne tik miestelio, bet ir seniūnijos kaimų kūrėjus.
   Tautodailės paroda Baisogalos kultūros namuose prasidėjo ketvirtą kartą organizuojamos meno dienos „Vadinkite mane sėjėju“. Šis ciklas dar numato jungtinį visų tenykščių meno kolektyvų koncertą, labiausiai per metus nusipelniusių meno mėgėjų pagerbimą ir kitų renginių.

   Gražina Dunauskienė, „Mūsų kraštas“

   Iki 2000 metų Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizavo du kariškos dainos konkursus “Dainuokime, kariai”. Juose dalyvaudavo ir Baisogalos atskiro šaulių būrio dainos mylėtojai, kurie visuomet laimėdavo prizines vietas. Po ilgesnės pertraukos Krašto apsaugos ministro įsakymu vėl atgaivintas konkursas “Dainuokime, kariai”, kuris vyko šių metų lapkričio 12 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Varžėsi solistų, vokalinių ansamblių ir chorų grupės. Baisogališkiai dalyvavo solistų ir vokalinių ansamblių grupėse. Solistas šaulys Romualdas Juzukonis solistų tarpe užėmė pirmąją vietą, buvo apdovanotas laureato pirmojo laipsnio diplomu ir pakviestas į baigiamąjį respublikinį laureatų koncertą.
   Baisogalos šaulių būrio vokalinis ansamblis “Dainava” laimėjo antrąją vietą.Už aktyvų dalyvavimą ir gerą pasirodymą konkurse baisogaliečius pagyrė vertinimo komisijos pirmininkas kompozitorius Algimantas Raudonikis
   Kitas kariškos dainos konkursas “Dainuokime, kariai” planuojamas po dviejų metų.

   Baisogalos atskirojo šaulių būrio vadas GEDIMINAS KUCKAILIS

   Kazio Strolio nuotraukoje - R.Juzukonis

   Baisogalos kultūros namų folkloro ansamblis „Dainoriai“ vykstančiame Šiaulių miesto ir apskrities mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalyje „Rudens mozaika“ pelnė svarių įvertinimų.
   Festivalyje dalyvavo šeši šio žanro ansambliai. Baisogališkiai komisijai pristatė savo programą, parengtą vien iš Baisogalos krašto dainų, šokių, melodijų. Už tradicijų tęsimą ir autentiškumą „Dainoriai“ apdovanoti diplomu.
„Net iš komisijos girdėjome šūksnių ‘bravo’, o paskui vykusiame aptarime – nemažai pagyrų, pasiūlymą rengti įrašus radijui bei televizijai. Buvo smagu ir džiugu dėl tokių vertinimų“, - sakė viena iš kolektyvo vadovių Stasė Anglickienė.
   „Dainoriams“ vadovauja ji ir Virginija Simonavičienė. Ansamblyje dalyvauja per 30 scenos entuziastų.

   Elvyra Kovaitė, „Mūsų kraštas“

   Spalio 7-8 dienomis Panevėžio rajone, Algirdiškiuose, vyko devintoji veislinių gyvulių paroda. Parodos organizavimui Žemės ūkio ministerija skyrė 150 tūkst. litų. Apie 90 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių atvežė parodyti galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų, kailinių žvėrelių. Nors reklamos, rodos, ir nedaug būta, bet parodą aplankė labai daug gyvulininkystės darbuotojų ir miestiečių. Jos populiarumui padėjo ir geri orai.
   Parodą atidarė Lietuvos žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. Su grupe kitų organizacijų darbuotojų ji kruopščiai apžiūrėjo visus eksponatus, domėjosi jais, kalbėjosi su gyvulių augintojais, prižiūrėtojais ir ekspertais.
   Šį kartą parodoje buvo gausesnis mėsinių galvijų paviljonas; pirmą kartą buvo eksponuojama Belgijos mėlynųjų veislė. Skaitlinga buvo tradicinių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių ir telyčių ekspozicija. Iš kontroliuojamų karvių pernai vidutiniškai primelžta po 5300 kg pieno. Jų produktyvumas, taip pat pieno supirkimas didėja toliau. Geriausių karvių produktyvumas pasiekė 14 tūkst. kg. per metus, todėl ypač paklausios buvo produktyvių pieno bandų telyčios. Jos čia pat buvo ir parduotos.
  Žirgų žvengimas aidėjo toliausiai: vyko Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų vertinimas, žirgų pasirodymas. Arklių augintojai šventę įvairino jodinėjimais žirgais ir poniais. Šį kartą didelio žiūrovų dėmesio sulaukė savikrovis vežimas medienai vežti, traukiamas nykstančios Lietuvos sunkiųjų veislės eržilo (žr. nuotrauką). Šiuo savo gamybos įrenginiu Dubravos miškų urėdijos darbuotojas V. Kūlokas dirba pats vienas, ir juo iš miško yra išvežęs daug rąstų.
   Šioje parodoje LVA Gyvulininkystės institutas eksponavo genofondinius gyvulius: žemaitukų veislės arklius, Lietuvos baltąsias kiaules, šiurkščiavilnes avis. Instituto palapinėje buvo galima susipažinti ir įsigyti instituto leidinių, o mokslininkės B. Zapasnikienė ir R. Šveistienė teikė konsultacijas avių, ožkų bei arklių auginimo klausimais. Dr. N.Gaižiūnienė į parodą atvežė keleto veislių triušių.

   Kazys Strolys

   Šiuo metu Šiaulių regione yra įgyvendinamas projektas „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Viena iš sudėtinių šio projekto dalių yra atliekų priėmimo punktų statyba, kurį įdiegus atliekos jau bus dalinai rūšiuojamos vietoje: buitiniai prietaisai, padangos, stiklas, plastmasė. Radviliškio rajone suprojektuotos šešios atliekų priėmimo vietos, viena iš jų – Baisogalos seniūnijos aikštelė. Pagal parengtą Baisogalos seniūnijos atliekų priėmimo punkto techninio projekto sąmatinę dalį bendra objekto sąmatinė vertė 138.306 tūkst. Lt.
   Baisogalos aikštelės statyba jau įsibėgėjo, ir šį rudenį bus baigta. Apie tai byloja didelis stendas šalia šios statybos vietos, už dvaro arklidžių.
   Dalis Baisogalos gyventojų nesutikdami su vieta, parinkta šiai aikštelei, organizavo protesto akcijas. Apie tai rodė ir LTV ir LNK televizija. Protestuotojai suplėšė stendo drobę, apačioje užrašė “sąvartynui - ne!”, renkami gyventojų parašai.

   Baisogaloje pradėjo dirbti nauja “Apsagos” degalinė. 2004 vasario mėn. Baisogalos bendruomenės taryba pritarė šios degalinės sumanytojams. Tai padėjo “Apsagos” UAB administracijai lengviau sutvarkyti žemės sklypo paskirties pakeitimą ir netrukus prasidėjo projektavimo darbai.
   Pradėjo ją statyti vėlyvą rudenį, buvo numatyta baigti vasarai prasidėjus, bet žiema statybininkams buvo nedėkinga, tad statybos darbus baigė vėliau, o teritoriją ir privažiavimus asfaltavo tik rugpjūčio pabaigoje ir pabaigtuvės persikėlė į rudenį .
   Penktadienį, rugsėjo 9 d., gražią, šiltą popietę, į atidarymo pramogą atvyko UAB “Apsaga” direktorius Rimvydas Daunys, “Šiaulių komprojekto” atstovas Vytautas Marcinkus, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, Baisogalos parapijos klebonas Tomas Kedušis, naujas 10 žmonių degalinės kolektyvas, vadovaujamas Vidmanto Mickaus, taip pat pakviesti Baisogalos bendruomenės tarybos atstovai ir kiti. Vyko juostelės perkirpimas, patalpų pašventinimas o ir tradicinė šampano taurė buvo pakelta. Seniūnas R.Kalvaitis ta proga pasidžiaugė, kad toks gražus, šiuolaikiškas, ryškiai apšviestas pastatas papuošė Baisogalos prieigas, ir palinkėjo kolektyvui sėkmingo darbo.
   Dideliame paplentės stende paskelbus mažesnes, nei jau esame pripratę, degalų kainas, į degalinę pradėjo užsukti plentu pravažiuojančios automašinos. Kol nauji, nepatyrę operatoriai jungė naują įrangą, pirmieji atvykėliai prie dujų užpildymo kiek ilgiau truko, o tuo metu operatorės kasininkės, padedamos instruktoriaus, skaičiavo pirmąsias vairuotojų įmokas. Netrukus jos jau dirbo savarankiškai.
   “Apsagos” bendrovei tai jau šeštoji degalinė. Įrengta pagal šiuolaikinius reikalavimus, joje nauji, švediški degalų pilstytuvai, sumontuota gana tobula lietuviška “Traidenio” įmonės teršalų valymo įranga, atitinkanti griežtus ES reikalavimus. Šalia aikštelės įrengtame nutekamųjų vandenų surinkimo tvenkinėlyje plaukioja karosiukai…
   Degalinės parduotuvėje keleiviai ras gėrimų, lengvos užkandos, saldainių, kavos. Atskiroje patalpoje – įvairiausių tepalų pasirinkimas - tiek smulkiai išfasuotų, tiek ir pilamų siurbliais į savas talpas, o tai patiks aplinkiniams ūkininkams. Jie gali čia nusipirkti iš žymėto dyzelino.
   Degalinės vadovas V.Mickus kviečia Baisogalos apylinkės ir kitus vairuotojus užsukti į naują degalinę – ji dirba visą parą, be išeiginių.

   Kazys Strolys

   2005 metų Radviliškio rajono apžiūros – konkurso “Gražiai tvarkomos sodybos, vienkiemiai, gyvenvietės, seniūnija, daugiabučių gyvenamųjų namų, įstaigų ir įmonių aplinka”, nesenai paskelbti nugalėtojai. Baisogalos seniūnijoje konkursinė komisija išrinko Ingridos ir Česlovo Sirusų sodybą Kubiliūnuose. Tai jauni žmonės, buvę padegėliai, bet jų sodyba ryškai išsiskiria iš kitų kubiliūniečių.
   Yra Baisogalos seniūnijoje daug gražiai tvarkomų sodybų, namų, tačiau jie, remiantis apžiūros įstatais, negali pakartotinai dalyvauti konkurse.
   Baisogalos seniūnija šiame konkurse pripažinta geriausiai besitvarkanti. Apie tai buvo paskelbta seniūnijų šventėje, vykusioje rugsėjo 3 d. Šeduvoje. Seniūnas R.Kalvaitis parsivežė meniškai padarytą geriausios seniūnijos prizą.

"Saule rugsėjo virš mūsų gyvenimų –
Nuo pirmo stebuklo lig paskutinio,
Nuo pirmo slenksčio lig suklupimo,
Būki šviesi."

   Šiais poetės N. Labuckaitės žodžiais mokyklos-darželio direktorė Vita Poškienė pradėjo Rugsėjo pirmosios šventę. Baisogalos vidurinės mokyklos abiturientai pakėlė valstybės vėliavą, kuri plazdės visus mokslo metus.
Ruduo – gražiausias metų laikas, ir gražiausia visų metų diena – rugsėjo pirmoji. Visų pradžių pradžia.
   Tai viso gyvenimo šventė. Šventė, kurią pirmą kartą šiandien pajus pirmokai ir kuri kartojasi visą gyvenimą, atnešdama džiaugsmo, nerimo ir rūpesčių.
   Direktorė linkėjo:
   Moksleiviai, drąsiai skverbkitės į žinių pasaulį, dalykitės atradimų džiaugsmais.
   Pedagogai, atiduokite moksleiviams visą savi išmintį, visą sielos gerumą, ugdykite jų sugebėjimą toliau lavintis.
   Tėveliai, pripildykite visų sielas meilės mokslui.
   Sveiki sugrįžę, mielieji moksleiviai ir gerbiamieji mokytojai. Linkiu Jums malonaus darbo, kantrybės ir ištvermės sunkiam pažinimo kely. Būkite laimingi, išmokę atrasti poeziją kasdienybėje.
   Baisogalos mokykloje-darželyje pastaraisiais metais kasmet ugdytinių daugėja. Šiais metais mokysis 112 mokinių. Ikimokyklines grupes lankys apie 80 darželinukų.
   Džiugi žinia pasiekė mokyklą-darželį prieš pat naujuosius mokslo metus. Paskirtas finansavimo lėšos iš Europos struktūrinių fondų „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Baisogalos mokykloje-darželyje“. Manoma, kad tai ne tik pagerins vaikų gyvenimo ir buvimo įstaigoje sąlygas, bet ateityje leis taupyti lėšas.

   Taip vadinamas jau ketvirtus metus iš eilės Baisogaloje vykstantis folklorinių kolektyvų sambūris, šiais metais išaugęs į tarptautinį renginį, nes kartu su Latvijos Respublikos Ventspilio raj. moterų organizacija "Sparnai" (vad. Z. Krauzė) atvyko ir folklorinis ansamblis "Sitava" iš Puzės miestelio (vad. M. Kraulė) bei šokių kolektyvas iš Ugalos (vad. Lasma Milerė).
   Latvių delegacijai vadovavo Ventspilio rajono kultūros inspektorė ponia Zanė Pamšė. Svečių sulaukėme rugpjūčio 6 dieną, ir pakeliui jiems parodėme Burbiškių dvarą bei Kleboniškių etnografinį kaimelį.
   Šeštadienio popietę mūsų svečiai jau koncertavo Baisogalos seniūnijos Palonų ir Pakiršinio gyvenvietėse. Prasidėjęs lietus nesutrukdė nei koncertams, nei šiltiems susitikimams. Pavakary į būrį susirinkome visi tie, kurie praėjusiais metais vykome į Ventspilyje vykusią šventę. "Dainoriai" svečius mokė lietuviškų žaidimų ir dainų, latviai taip pat neatsiliko.
   Rugpjūčio septintosios rytas išaušo saulėtas, o kartu su saule į Baisogalą susirinko folkloro kolektyvai: Rozalimo "Sadula" (vad. V.Burkevičienė), LLAS Kelmės sk. folklorinis ansamblis "Ramočia" (pirm. J.Samuišienė), etnografinis ansamblis "Šeduva" (vad. E.Brajinskienė), Radviliškio kultūros centro folklorinis ansamblis "Aidija" (vad. A.Virgailienė), Pociūnėlių kultūros namų folklorinis ansamblis "Garduva" (vad. G.Vorienė), Grinkiškio kultūros namų liaudiškos muzikos ansamblis "Sarva" (vad. V.Šepronienė) bei vaikų kaimo kapela "Šušviukai" (vad. V. Stulginskas), baisogaliečių tarptautinės pagyvenusių žmonių asociacijos nariai, susibūrę į ansamblį "Sidabrinė gija" (vad. St.Černiauskas), Radviliškio miesto pagyvenusių žmonių bendrijos liaudiškos muzikos ansamblis "Bočiai" (vad. P.Zdanys), liaudiškos muzikos kapela "Šiaulėniškiai" (vad. St.Tarasevičius) ir, aišku, Baisogalos "Dainoriai” (vad. St. Anglickienė ir V. Simonavičienė) – pagrindiniai šios šventės rengėjai.
   Jau vienuoliktą valandą šeduviai, grinkiškiečiai, radviliškiečiai ir šiaulėniškiai koncertavo Baisogalos seniūnijos kaimuose ir gyvenvietėse, kur buvo labai šiltai sutikti.
   Prieš pamaldas kolektyvų dalyviai susirikiavo po bažnytinėmis vėliavomis - prasidėjo Šv. Lauryno atlaidai. Po Šv. Mišių svečiai, folkloro kolektyvai ir baisogaliečiai rikiavosi į šventinę eiseną, kurios priekyje plevėsavo Baisogalos vėliava, rajono kultūros skyriaus vedėjas A. Jurgauskas ir Ventspilio rajono kultūros inspektorė Z. Pamšė nešė fakelus, "Šiaulėniškiai" trenkė maršą. Margaspalvė, dainuojanti ir grojanti kolona pajudėjo į Komaro dvaro parką.
   Monsinjoras Pr. Ščepavičius pasveikino visus susirinkusius ir palinkėjo, kad daina lydėtų visą gyvenimą: "Kol mamos dainuos lopšines, tol ir mus daina lydės. Daina atlaikė karų ir tremčių išbandymus - daina gyvuos, kol tauta gyvuos”. Kalbėjo Radviliškio ir Ventspilio rajonų kultūros vadovai, jie uždegė ir sambūrio aukurą.
   Šventinis koncertas prasidėjo ir tęsėsi tol, kol daugiau kaip du šimtai meno mylėtojų savo dainų neišdainavo, melodijų neišringavo, gražiausių šokių neparodė. Keturios valandos neprailgo nei dalyviams, nei žiūrovams. Kai skambėjo bendra baigiamoji daina "Žalioj girelėj”, stebėjomės, negi taip greitai prabėgo šventei skirtas laikas.
   Betgi dar ne viskas - dar sambūrio laužą uždegėme, dar gegužinėje sukomės, dar prie vaišių stalo susirinkome ir dėkojome… Dėkojome vieni kitiems, kad esame, kad norime būti ir tautos gaidą puoselėti. Dėkojome rėmėjams: LR Kultūros ministerijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Baisogalos seniūnijai, LVA Gyvulininkystės institutui, ŽŪB "Vainiūnų agroservisas", UAB "Baisogalos bioenergija". Dėkojome visiems, padėjusiems organizuoti šį sambūrį. Darbo partijos Radviliškio skyriaus narys J.Giniotis Baisogalos seniūnijai perdavė Seimo narės Z. Žvikienės padėką ir dovanas. Sambūrio rengėjams Padėkos raštą įteikė rajono kultūros skyriaus vedėjas A. Jurgauskas, prieš ketverius metus sumanęs šį renginį.
   Širdimi prisiglaudę prie dainos, pajutę jos skambesį ir gerumą savo sielose, išsiskirstėme iki kitų metų rugpjūčio. Kultūros darbuotojai, meno mylėtojai ir esame tam, kad tautos gaida amžinai išliktų nemirštanti.

   Vilija Kaščionienė

   Liepos 31d., šeštadienį, Grinkiškio parapijos bažnyčioje buvo aukojamos Šv.Mišios už a.a. Joną Ančerevičių, minint jo mirties dešimtąsias metines. Dalyvavo jo dukra Genė, 11 metų jaunesnė sesuo Bronė, buvę velionio bendradarbiai, giminės ir pažįstamieji. Po pamaldų buvo aplankytas a a. J.Ančerevičiaus kapas Grinkiškio kapinėse. Čia, šalia tėvų, atgulė sūnus, o kapo paminklą, jo paties prašymu, papuošė Tėvo Stanislovo padaryta ir jam kadaise padovanota meniška saulutė. Uždegtos žvakelės, padėtos gėlės, sukalbėtos maldos, parymota ir pamąstyta.
   Baisogalos kavinėje susirinkusieji paminėjo a.a. Joną trumpomis maldomis ir savo prisiminimais. Apie jo, mokytojo, redaktoriaus ir visuomenininko, nuveiktus darbus kalbėjo dr. K.Strolys, buvęs kolega mokytojas S.Butkevičius, O.Strolienė ir kt. Kalbėjusieji prisiminė a a. J.Ančerevičių kaip dorą, kuklų, darbštų ir sąžiningą žmogų. Sąjūdžio metais jis aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, daug prisidėjo prie Baisogalos Laisvės paminklo atstatymo. Būdamas tylus ir labai kuklus, kartu buvo ir didelis Tėvynės mylėtojas bei patriotas.
   A.a. Jonas Ančerevičius gimė 1923 m. birželio 4 d. Grinkiškio valsčiaus Dirvoniškių kaime. Karo metais baigęs Kėdainių gimnaziją, 1946 m. pradėjo dirbti Baisogalos pradinės, vėliau - Baisogalos gimnazijos mokytoju. Tuo metu neakivaizdžiai mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954 m. išvyko mokytojauti į Grinkiškio vidurinę mokyklą. 1961 m., po vedybų, išvyko į Šiaulius ir ten iki 1969 m. dirbo gamykloje bei KPI Šiaulių filialo laborantu. 1969 m. grįžo į Baisogalą ir dirbo Lietuvos gyvulininkystės institute redaktoriumi. 1990 metų pabaigoje išėjo į pensiją, o 1995 metais po sunkios ligos mirė.

   stasys gentvilas

   Dvi savaites per liepos mėnesio karščius Baisogaloje stovyklavo Šiaulių apskrities jaunieji šauliai. Buvo dvi partijos po 250 berniukų ir mergaičių. Stovykla įsikūrė parke šalia senojo malūno, jaunieji šauliai nakvojo kariškose palapinėse. Viską organizavo ir užsiėmimus vedė instruktoriai ir suaugusieji šauliai.
   Stovykloje buvo kariška drausmė: šauliukai paskirstyti būriais su atsakingais vadais, rikiuotė. Stovyklautojai pagal komandą kėlėsi 7 val., organizuotai prausėsi, dalyvavo mokomuosiuose užsiėmimuose, dainuodami būriais žygiavo valgyti į Baisogalos mokyklos valgyklą ir atgal. Dieną buvo vedami pasimaudyti, tarp užsiėmimų galima buvo pažaisti, o vakarais parke būdavo šokiai. 23 val. visi privalėjo miegoti, palikdami budėti naktinius sargybinius. Buvo ir naktinės pratybos.
   Iš stovyklos išeiti į namus nebuvo leidžiama, tik tėvai galėjo juos aplankyti arba pasikalbėti telefonu.
   Tokia kariška drausmė patiko ne tik berniukams, bet ir mergaitėms, o pastarųjų buvo beveik tiek pat. Žiūrint iš šalies, mums irgi patiko tvarka, drausmė, patriotinis jaunimo auklėjimas, kurio jie beveik niekur kitur nepatiria. Pagirtina tai, kad nebuvo jokių incidentų, nepadaryta žalos parkui, neprišiukšlinta. Neliko nė žymės, kad ten, šalia malūno, buvo didelė stovyklavietė.

   Kazys Strolys