Baisogalos bendruomenės nariai, kuriems 2008 m. suteikiamas Baisogalos garbės piliečio vardas ir įrašomi į "Pasididžiavimo knygą“.
 

Elena Šveistienė    Už didelį indėlį, organizuojant Baisogaloje Sąjūdžio grupę, aktyvią veiklą, atstatant Baisogalos Nepriklausomybės paminklą, už parodytą pilietinę poziciją Sausio 13. Už sudarytą ir išleistą knygą "Baisogalos valsčiaus kaimai, dvarai ir gyventojai“.

Aldona Ona Staugienė   Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, 50 metų dirbusiai Baisogalos vidurinėje mokykloje, išleidusiai šešias abiturientų laidas. 15 mokinių pasekė mokytojos pėdomis ir pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, 4 – bibliotekininko. Aldona – Ona Staugienė buvo ir yra puikiu pavyzdžiu šviesaus, reiklaus ir inteligentiško mokytojo, Mokytojo iš didžiosios raidės, mokytojo ne tik mokykloje, bet ir mūsų bendruomenėje.

Donatė Ona Podėnienė    Buvusi tremtinė, poetė, kurios eilės išspausdintos knygose "Tremtinio Lietuva“, "Benamiai“ ir kt. 1998 m. Donatė Podėnienė parašė eiles apie Baisogalą, kurioms kompozitorius Vilimas Malinauskas sukūrė muziką. Ir štai jau dešimt metų Baisogala turi savo himną.

Irena Birutė Žmoginienė    Gyvendama Baisogaloje nuo 1975 m. Irena Birutė Žmoginienė savo iniciatyva, organizaciniais ir vadybiniais gebėjimais, darbu kultūros namų direktorės pareigose (1975 m.-1987 m.) ir vidurinėje mokykloje chemijos mokytoja palieka ryškų pėdsaką bendruomenės gyvenime. Tai šviesus, kūrybingas, naujas idėjas generuojantis žmogus.

Baisogalos kultūros namai    Už 50 sistemingos, sėkmingos kūrybinės veiklos metų.    1974 m. Baisogalos zoniniai kultūros namai zoninių kultūros namų kategorijoje pelnė "Puikaus darbo kultūros namai“ vardą. Direktorė Gražina Zakienė (1971-1975);    1983 m. Baisogalos kultūros namai tapo nugalėtojais sąjunginiame konkurse tarp kaimo kultūros namų ir buvo įrašyti į Darbo šlovės knygą. Direktorė Irena Birutė Žmoginienė (1975-1987);    2002 m. Baisogalos kultūros namai tapo nominacijos (inicijavo Lietuvos liaudies kultūros centras, pritarė LR kultūros ministerija)  "Geriausias kultūros centras“ miestelių kategorijoje laimėtojas. Direktorė Vilija Kaščionienė (1989 m. iki dabar).    Parengė Vilija Kaščionienė

   Baisogalos miestelio žmonės ir jų svečiai Kultūros namų 50-mečio jubiliejų šventė tris dienas

   Gatvės diena
   Pirmąją šventės dieną, kuri vadinosi Gatvės diena, renginiai vyko Baisogalos miestelio gatvėse ir pagrindinėje aikštėje.
   Šalia Kultūros namų savo darbus demonstravo ir kvietė įsigyti gražiadarbiai iš Radviliškio dailės mokyklos Baisogalos skyriaus, negalios turintys miestelio gyventojai, Šeduvos globos namų Baisogalos dienos centro atstovai.
   Netoliese mėgėjai žaidė gatvės krepšinį. Veikė lauko kino teatras. Policijos komisariato pareigūnai įvairaus amžiaus jaunimą mokė saugaus eismo ir geriausiai pasirodžiusiems dovanojo prizus. Šventės dalyvius linksmino gatvės muzikantai bei šokėjai, įstabiais triukais žavėjo Radviliškio kultūros centro cirkas „Svajonė“.
   Baisogalos šauliai gatvėje virė košę ir ją dalino pagal praalkusiųjų skonį: kam kruopų košės, kam – žirnių.

   Širdžių gedulas ir širdžių viltis
Antrąją šventės dieną baisogaliečiai rinkosi prie Nepriklausomybės paminklo paminėti , kaip jie patys sakė, širdžių gedulo – Gedulo ir vilties dienos. Čia, prie paminklo, grupė jaunuolių buvo iškilmingai priimti į jaunųjų šaulių gretas.
   Nepriklausomybės paminklo papėdę baisogaliečiai nuklojo gėlėmis, giesmių pagiedojo bei dainų padainavo Baisogalos kultūros namų mišrus choras, švenčiantis savo dešimtmetį.
Po pietų vyko renginys „Mūsų širdžių viltis“, kurių metu miestelis pagerbė tuos, kurie labiausiai Baisogalos žmonėms, garsino Baisogalą. Tai – Donata Ona Podėnienė, Elena Šveistienė, Aldona Ona Staugienė, Irena Birutė Žmoginienė. Šie žmonės Baisogalos kultūros namų jubiliejinėje šventėje pagerbti labiausiai. Jiems suteikti Baisogalos Garbės piliečių vardai, jų pavardės įrašytos į miestelio Pasididžiavimo knygą.
   Šalia šių garbių žmonių pavardžių į Pasididžiavimo knygą įrašytas ir viena tokio vertinimo pelniusi įstaiga - Kultūros namai, kuriems jau beveik du dešimtmečius vadovauja Vilija Kaščionienė.

   Dainų ir muzikos diena
   Paskutinę šventinių renginių dieną baisogaliečiai rinkosi į dvaro parką. Oras tą dieną buvo nepaprastai puikus. Čia vaidino Baisogalos kultūros namų dramos kolektyvo artistai, susirinkusius puikiomis dainomis žavėjo svečių grupė, kuriai vadovavo muzikologas Viktoras Gerulaitis. Meilės saloje lyrines dainas apie meilę dainavo moterų vokalinis ansamblis.
Dvaro parko takeliais norintieji važinėjosi karieta, kurią traukė tikras žemaitukas, pageidaujantieji paplaukioti suko prie tvenkinio ir lipo į valtelę.
   Besibaigiant tris dienas trukusiai šventei, Kultūros namų vadovė Vilija Kaščionienė sakė nepavargusi nei nuo organizacinių rūpesčių, nei nuo šurmulio. Jėgų suteikia žinojimas, jog šventės baisogaliečiams reikalingos, ir turbūt nė vienas miestelio gyventoja savo kasdienybės neįsivaizduotų be kultūros renginių.

   Jadvyga BUIVYDIENĖ
   Kazio STROLIO nuotr.
 

   Baisogalos dvaro parke, po žydinčiais kaštonais, vėl skambėjo eilėraščių posmai - jau 25 - ąjį kartą gegužės 31-ją čia susitikta su Poezijos pavasario renginiuose dalyvaujančiais poetais. Tad prisiminta ta pradžių pradžia, kai Baisogalos kultūros namams vadovavusi Irena Žmoginienė, pavydėdama pašušviečiams, kurie Žadikės slėnyje kasmet klausydavosi žinomų poetų posmų, nusprendė, kad tokio renginio būtinai reikia ir Baisogalai. Dvaro rūmai, senasis parkas - puiki vieta poezijai.Tad sulaukusi rajono Kultūros skyriaus vedėjo Augenijaus Jurgausko bei to meto Baisogalos eksperimentinio ūkio direktoriaus Prano Meilaus pritarimo ir gerokai pavarsčiusi Lietuvos rašytojų sąjungos duris, pagaliau parvežė poetus ir į Baisogalos dvarą.
   I. Žmoginienė prisiminė, kokio baisogaliečių susidomėjimo sulaukė pirmasis Poezijos pavasaris Baisogalos dvare. Iš visos apylinkės susirinkę žmonės pamatė ir išgirdo Paulių Širvį, Marcelijų Martinaitį, Antaną Drilingą. Nuo tada kasmet, kai tik pražysta kaštonai, baisogaliečiai traukia į dvaro parką pasiklausyti poezijos, tik jų jau gerokai mažiau, nei tą pirmąjį kartą, bet dauguma klausytojų - vis tie patys žmonės. Kasmet į Baisogalos poezijos pavasarį atvyksta vis nauji ir jauni poetai.
   Gegužės 18 dieną Vilniuje, Vingio parke, prasidėjęs 44-asis tarptautinis Poezijos pavasaris baigėsi - paskutinieji jo akordai nuskambėjo Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčioje ir Baisogalos dvaro parke. Savo kūrybą čia skaitė chemikė Vitalija Bogutaitė, kaip pati prisipažino, gyvenanti tarp Lietuvos ir Amerikos, psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė, kaip ir priklauso Jūratei, įsikūrusi prie jūros, Klaipėdoje, poetas iš Lenkijos Darjušas Šocnickis, vertėjas iš lenkų ir ukrainiečių kalbų ir pats sueiliavęs ne vieną posmą Vytas Deksnys, "Alma Litera" leidyklos redaktorė Nijolė Daujotytė, ne tik originalia savo poezija, bet ir dambreliu atliktomis šiaurietiškomis melodijomis atmintin įstrigęs Julius Žėkas ir visus sužavėjusi skaitovė Irena Plaušinaitytė. Dvaro parke, kaip ir kasmet, skambėjo mūsiškio poeto Antano Stančiko, išleidusio jau penktąją poezijos knygą, eilėraščių posmai.
   Pradedančią eiliuoti Ugnę Vaitkevičiūtę, žengiančią pirmuosius kūrybinius žingsnius, pristatė Baisogalos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, jaunųjų kūrėjų Poezijos pavasarėlių, kurie į Baisogalą sukviečia moksleivius iš visos šalies, organizatorė Regina Vaitkevičienė.
   Deja, daugiau mūsų rajono poetų klausytojai taip ir neišgirdo, o jų, vertų sueiliuotus savo posmus pagarsinti Poezijos pavasario renginiuose - "Jonvabalio" klube visas būrys. Pasigesta renginyje ne tik mūsų rajono poetų, bet ir garsių, gerai žinomų šalyje, poetinio žodžio meistrų.
Poetams, atvežusiems savo eiles, padėkojęs Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis pasidžiaugė, kad renginys per dešimtmečius nepražuvo ir tapo tradicija, kvietė susirinkusius visus metus gyventi su poezija širdyje.

Nijolė KUNKULEVIČIENĖ
Kazio STROLIO nuotr.
 

Antanas Stančikas	Vitalija Bogutaitė	Ugnė Vaitkevičiūtė

   Siekiant geriau informuoti visuomenę apie policijos veiklos ir darbo specifiką, gegužės 8 d. Baisogaloje buvo surengta Policijos ir visuomenės diena.
   Priešpiečiais į miestelį sugužėjo Radviliškio policijos komisariato pareigūnai, eiliniai policininkai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Iš Vilniaus atvyko Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras. Renginiui vadovavo Radviliškio PK poskyrio viršininkė Rasa Stasiulaitienė.
   Tą dieną apie 500 Baisogalos vidurinės mokyklos mokinių atėjo į susitikimą su policija. Savo ruožtu organizatoriai parengė programą, kuri būtų įdomi mokiniams.
   Pradžioje vyko orkestro dalyvių eitynės Mokyklos gatve iki miestelio centro. Uniformuoti orkestrantai grojo, persirikiuodavo, žygiuodavo arba stovėdami vėl grojo. Gausiai susirinkę po giedru pavasario dangumi baisogaliečiai negailėjo jiems aplodismentų.
   Didelio susidomėjimo sulaukė šiauliškių policininkų dresuoti šunys. Labai paklusnūs, o gavę atitinkamą komandą – labai agresyvūs – bemat sulaikė „nusikaltėlį“ ir neleido jam nė pajudėti iš vietos. Jie greitai surado paslėptus narkotikus.
   Labai natūraliai atrodė surežisuotas automobiliu sprunkančių nusikaltėlių sulaikymas.
   Buvo du stendai, demonstruojantys automobilio saugos diržų reikšmę.
   Vietos šauliai padėjo policininkams demonstruoti ginkluotę ir surengti šaudymą.
   Sulaukus pietų, dalyviams labai skani pasirodė kareiviškame katile išvirta košė, kurią paruošė ir dalino Baisogalos šauliai R.Narbutis ir A.Zapasnikas.
   Renginys, kurio tikslas – suartinti policiją su visuomene, pavyko. Radviliškio policijos komisaras A. Lideikis gyrė Baisogalos policijos rėmėjus ir kvietė stoti į jų gretas norinčius, pasitikėti policija. Žinome, kad mūsų apylinkės nuovados policininkai yra veiklūs, kartu su šauliais ir policijos rėmėjais nuolat budi naktimis.    Policijos ir visuomenės bendradarbiavimas lemia tai, kad nusikaltimų Baisogalos apylinkėje įvyksta mažai.

   Stasys GENTVILAS, Kazys STROLYS

   Alytaus sporto rūmuose vyko Lietuvos mokinių Olimpinio festivalio rankinio finalinės varžybos.
   Dėl patekimo į finalinį varžybų etapą rungėsi daugiau kaip šimtas Lietuvos rankinio komandų. Tapę rajoninių varžybų nugalėtojais Baisogalos vidurinės mokyklos rankininkai kovojo zoninėse varžybose Tauragėje, kur įveikė vietos sportininkus rezultatu 24:16, Kaltanėnų vidurinės mokyklos rankininkus 30:27 ir Šiaulių rankininkus 24:23. Iškovoję pirmąją vietą Tauragėje, mūsiškiai pateko į pusfinalį. Pusfinalio varžybos vyko Baisogalos vidurinės sporto salėje, kur teko rungtyniauti su D pogrupio zoninių varžybų antrosios vietos laimėtoja Pasvalio rajono komanda. Iškovoję pergalę rezultatu 52:38, į finalinį varžybų etapą antrus metus iš eilės pateko aikštelės šeimininkai.
   Finale Alytaus sporto rūmuose rungtyniavo Kauno „Santaros“ gimnazijos, Utenos A. Šapokos gimnazijos, Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos ir Baisogalos vidurinės mokyklos rankininkai.
   Pralaimėjus Utenos ir Garliavos rankininkams, lemiama buvo trečioji varžybų diena. Mūsiškiai rungtyniavo su Kauno miesto „Santaros“ gimnazijos rankininkais. Laimėjimo atveju Baisogalos komanda galėjo iškovoti sidabro medalius, o kauniškiai būtų likę trečioje vietoje. Rungtynės vyko taškas į tašką, ir pirmasis kėlinys baigėsi rezultatu 19:19. Iki rungtynių pabaigos likus 8 sekundėms, J. Strolys persvėrė rezultatą mūsų komandos naudai 36:35. Atrodė, jog sidabras jau kišenėje, tačiau iki rungtynių pabaigos likus vos 6 sekundėms, įspūdingų duomenų Kauno komandos lyderis kairiarankis A. Sutkus uždirbo septynių metrų baudinį.
   Per šias varžybas mūsiškių vartininkas Lietuvos rinktinės kandidatas I. Kaupas jau buvo atrėmęs keturis septynių metrų baudinius. Taigi – dvikova. Kas laimės? Šį kartą laimėjo A. Sutkus ir komandai iškovojo sidabro medalius. Mūsiškiai ne mažiau džiaugėsi antrus metus iš eilės iškovoję bronzos medalius.
   Iškilmingoje varžybų uždarymo ceremonijoje medalius ir atminimo dovanas moksleiviams įteikė Seimo narys J. Sabatauskas. Mūsų komandos geriausiais žaidėjais pripažinti ir specialiais prizais apdovanoti D. Kliorė, I. Kaupas, J. Tautkus ir T. Dauskurdis.
   2008 metų birželio 7 dieną visų Olimpinio festivalio varžybų nugalėtojai ir prizininkai bus pagerbti Vilniaus SIEMENS arenoje – jiems bus įteiktos nugalėtojų ir prizininkų taurės.
   Baisogaliečių berniukų komandą treniruoja žinomas rankinio specialistas Algirdas Ambrazas.
 
 
  Nuotraukoje: 2008 metų Lietuvos mokinių Olimpinio festivalio bronzos medalių laimėtojai - Baisogalos mokyklos rankininkai ir varžybų organizatoriai: iš kairės trečias – Seimo narys J. Sabatauskas, mokytojas S. Dauskurdis, varžybų teisėjas A. Kliorė, žaidėjai I. Mačiunskas, I. Kaupas, T. Dauskurdis, D. Kliorė, J. Tautkus, V. Verbauskas, treneris A. Ambrazas, Lietuvos studentų ir moksleivių kūno kultūros sporto centro direktorė O. Babonienė. Priekyje sėdi žaidėjai (iš kairės): S. Ganiprauskas, J. Strolys, K. Budrys, Ž. Kamisaraitis, A. Šliažauskas (nuotraukoje nėra J. Rimkevičiaus).

   Regina Vaitkevičienė

   Balandžio 25-26 dienomis Baisogalos kultūros namuose vyko triušių paroda – seminaras. Renginį organizavo LVA Gyvulininkystės institutas ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija. Parodoje triušius pristatė veislinių triušių augintojai: S. Vasiliauskas (Vilkaviškio raj.), E. Reimerys (Šakių raj.), A. Stimbirys (Kaunas), I. Mackevičienė (Vilnius), D. Ribikauskienė (Radviliškio r.). Parodos lankytojai turėjo galimybę pamatyti ir nusipirkti Belgijos milžinų, Didžiųjų šviesiai sidabrinių, šinšilų, Kalifornijos, Burgundijos, kastor ir šinšilinių reksų, Vienos mėlynųjų, baltųjų, pilkųjų, N. Zelandijos baltųjų ir raudonųjų veislių triušius. Renginys turėjo didelį pasisekimą - triušių mylėtojai ir augintojai skeltalūpiais pasigrožėti atvyko iš 17 šalies rajonų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Klaipėdos, Plungės, Kelmės ir kitų raj.). Parodos metu vyko ir seminaras „Veislinės triušininkystės vystymo aktualijos“. Apie veislinės ir ekologinės triušininkystės plėtrą, triušių šėrimą netradiciniais pašarais, produkcijos kokybę, gerovę ir laikymą, ligų profilaktiką pranešimus skaitė lektoriai iš Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos, Lietuvos veterinarijos akademijos, LVA Veterinarijos ir Gyvulininkystės institutų, Lietuvos žemdirbystės instituto ir Šiaulių universiteto.

   Daiva Ribikauskienė
 
 

 
 
 
 
 
 
 

   Balandžio 4 dieną visiems baisogališkiams gerai pažįstamam Stasiui Gentvilui sukako 90 metų. Nors jis kilęs iš Žemaitijos, bet daugiau kaip 40 metų gyvena Baisogaloje, tad yra tikras mūsų krašto pilietis. Ne veltui prieš kelerius metus jam suteiktas Baisogalos piliečio garbės vardas, jo pavardė įrašyta į Pasididžiavimo knygą.
   Stasys Gentvilas gimė Klaipėdos rajone, Endriejavo seniūnijoje, Šilėnų kaime, smulkaus ūkininko šeimoje. Gyvenimas jo nelepino: vos dvejų metukų būdamas neteko mamos, nuo mažens dirbo įvairius žemės ūkio darbus, talkino tėvui ir pamotei. Laimei, išsilavinimą įgijo.
Sulaukęs 15 metų, pradėjo savarankišką gyvenimą, pats pelnėsi duoną. 1940 metų pavasarį Stasys buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Savo akimis jam teko pamatyti, kaip „tarybiniai išvaduotojai“ susidorodavo su patriotiškai nusiteikusiais Lietuvos kariuomenės vadais, kaip po nakties dingdavo „liaudies priešais“ tapę eiliniai kareiviai.
   Po metų tarnybos, 1941 m. birželį, prasidėjus karui, kareiviai išsilakstė kas sau. Karo metus S. Gentvilas praleido dirbdamas žemę, tarnaudamas pas ūkininkus.
   1944-aisiais jis kartu su kitais jaunuoliais buvo išsiųstas į Rusijos šiaurę atstatyti per karą sunaikintą Belomoro kanalą. Ten teko patirti sovietinių lagerių vergovę ir badą - savo akimis pamatyti kasdien nuo bado ir alinančio darbo mirštančius vergus. Tremtinių išgyvenimus jis aprašė savo knygoje „Prie Belomoro“, išleistoje 2004 metais. Stasys Gentvilas, būdamas jaunas ir stiprus, ištvėrė visus sunkumus ir, atstačius kanalą, 1946 m. grįžo į Lietuvą. Įsidarbino zootechniku, mokėsi Klaipėdos technikume. 1949 metais sukūrė šeimą. Su žmona mokytoja Jadvyga išaugino ir išmokslino keturis vaikus – Rimantą, Viliją, Virginiją ir Eugenijų, sulaukė aštuonių vaikaičių.
   Dirbdamas Baisogalos veislininkystės stotyje jis daug rašė į periodinę spaudą. Išėjęs į pensiją, pradėjo užrašinėti savo ilgo nelengvo gyvenimo atsiminimus ir jau 1995 m. išleido pirmąją knygą. O šiais metais jau išspausdinta dešimtoji knyga „Praėję ne veltui dešimtmečiai“. Jos pristatymas įvyko Baisogalos kultūros namuose balandžio mėnesio pabaigoje. Ta proga susirinko daug sveikintojų iš Baisogalos miestelio, iš S.Gentvilo gimtojo Endriejavo krašto, Radviliškio viešosios bibliotekos. Visi sveikino Stanislovą su 90-ties metų jubiliejum, nešė jam gėlių ir dovanų, linkėjo geros sveikatos. Autorius draugams dalino savo knygą.
   Iš tiesų – ne veltui praėjo devyni gyvenimo dešimtmečiai.

   Kazys STROLYS

   Kovo 10 dieną baigėsi krepšinio turnyras Kaščionio taurei laimėti. Iš 12 užsiregistravusių komandų 8 silpnesnė iškrito ir į finalines varžybas pateko keturios stipriausios.
   Baisogalos vidurinės mokyklos salėje dėl bronzinių apdovanojimų susitiko dviejų vietinių komandų vyrai: „Pašvaistė“ ir „Gerista“. Rezultatu 84 : 76 laimėjo „Pašvaistė“. Rezultatyviausias   „Pašvaistės“ komandoje buvo J.Blažys, įmetęs 21 tašką, o „Geristos“ Jankauskas pelnė 19 taškų.
Po to vyko tritaškių konkursas. Nugalėtoju tapo H.Skromanas, finale aplenkęs J.Blažį. Vaikų žaidimą „Greitukas“ laimėjo L.Radavičius ir „Žaibo“ komanda.
   Finale dėl taurės susitiko mūsų svečiai – „Žaibas“ ir „Blogiečiai“. Vyko atkakli, apylygė kova, palaikoma triukšmingų žiūrovų. Savo pranašumą „Žaibas“ įrodė tik ketvirtame kėlinyje. Jie laimėjo varžybas rezultatu 93 : 72. Naudingiausius finalo žaidėju buvo pripažintas L.Radavičius.
   Išsirikiavusius po varžybų žaidėjus sveikino ir apdovanojimus įteikinėjo Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis. Komandos apdovanotos taurėmis, diplomais, varžybų dalyviams buvo įteikti medaliai.     Graži Kaščionio taurė šiemet iškeliavo į Šiaulius. Laimėjusi varžybas „Žaibo“ komanda, pagal tradiciją, nusifotografavo ir iš nugalėtojų taurės visi komandos žaidėjai išgėrė po gurkšnį šampano.
   Seniūnas pakvietė dalyvauti šiose tradicinėse varžybose ir kitais metais.

   Saulius DANIELIUS
   Kazio Strolio nuotraukos
 
 
                        Aikštėje

 
                        Nugalėtojai - "Žaibas"
 
 
                         Rungtynės baigėsi
 
 
                          Taurės ir medaliai

  
   Įžymi data – 90-osios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metinės - deramai pažymėtos Baisogaloje. Į šventę išėjo jau po 1990 metų ir vėliau gimę mūsų mokiniai, pažymėti laisvos Lietuvos ženklu. Tai buvo puiki mūsų jaunosios kartos manifestacija.
   Tenka pastebėti, kad anksčiau Vasario 16 - osios minėjimai būdavo negausūs, nes juose dalyvaudavo tik pagyvenę žmonės. Šiais metais tautos šventės minėjimas buvo visai kitoks.
   Baisogalos vidurinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami direktoriaus pavaduotojos Violetos Petronienės, padedant ir kitiems mokytojams, šventinį minėjimą surengė itin iškilmingai. Devintų - vienuoliktų klasių mokiniai kartu su klasių auklėtojais penktadienį po pamokų nužygiavo į kapines, kur pagerbė 1918 metų savanorius, žuvusius kovoje su bermontininkais, ir perlaidotus pokario partizanus. Po to su vėliavomis centrine miestelio gatve, lydimi Baisogalos policijos nuovados automobilių, atžygiavo į miestelio centrą, prie Laisvės paminklo.
   Minėjimą pradėjo Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis, kuris pasveikino susirinkusiuosius su švente ir padėkojo visiems už gausų dalyvavimą šventiniame renginyje. Lygiai 12 valandą, skambant Lietuvos himnui, trys moksleiviai - jaunieji šauliai - miestelio aikštėje pakėlė valstybinę, Europos Sąjungos ir Baisogalos vėliavas. Po to moksleiviai prie paminklo sakė kalbas, deklamavo eilėraščius ir tylos minute, degant deglams, pagerbė žuvusiųjų atminimą. Prie Laisvės paminklo buvo padėtos gėlės.
    Renginys buvo tęsiamas pilnoje žiūrovų kultūros namų salėje. Vidurinės mokyklos direktorius A.Jasiūnas pasveikino moksleivius su gražia švente, padėkojo visiems už gausų dalyvavimą renginyje ir pasiūlė susirinkusiesiems pasiklausyti moksleivių parengto koncerto. Pradžioje buvo parodytas montažas apie Vasario 16 - ąją. Vėliau pasirodė dainininkai, deklamuotojai, vikrūs šokėjai, kurie susilaukė šiltų plojimų. Mokyklos direktorius A.Jasiūnas gėlėmis apdovanojo mokytojus - programos rengėjus. Pasidžiaugė, kad mokyklos ugdomas jaunas žmogus tampa savo šalies piliečiu.
   Vakare, 17 valandą, bažnyčioje vyko pamaldos, skirtos Vasario 16-ajai. Po pamaldų dešimt mokinių – būsimųjų šaulių - ir du suaugusieji davė šaulio priesaiką kuopos vadui G. Kuckailiui, klaupėsi prieš tautinę vėliavą.
   Po pamaldų kultūros namuose vyko koncertas. Dainavo muzikos mokyklos mokiniai ir kultūros namų mišrus choras.
   Valstybės atkūrimo 90-mečio šventė, gražiai paminėta Lietuvoje, o kartu ir Baisogaloje, pabudino mus didžiuotis savo valstybės praeitimi, dabartimi ir ateitimi.

   Stasys GENTVILAS
 
      
 
      

   Tęsiasi Baisogalos seniūnijos organizuotos vyrų krepšinio varžybos Kaščionio taurei laimėti. Jose panoro dalyvauti 12 komandų: 10 iš mūsų rajono ir dvi iš Šiaulių. Baisogalos seniūnijai atstovauja keturios komandos: vidurinės mokyklos mokinių, „Gerista“ iš Pakiršinio, „Švyturys“ ir „Pašvaistė“. Iš Šiaulių žaisti atvažiuoja „Blogiečiai“ ir „Žaibas“, Šeduvos – „Ropokalnis“ ir „Šeduva“, o Radviliškis pasivadino „Klevo“ ir „Vaižganto“ vardais. Taip pat žaidžia Grinkiškio ir Alksniupių vyrai.
   Pirmojo rato varžybose „Vaižgantas“ laimėjo prieš Mokinius, „Blogiečiai“ prieš „Švyturį“. „Klevas“ prieš grinkiškiečius, „Ropokalnis“ prieš Šeduvą, „Gerista“ prieš Alksniupius, „Žaibas“ prieš „Pašvaistę“, „Klevas“ prieš šeduvius, „Blogiečiai“ prieš „Ropokalnį“.
   Atkrintamųjų varžybų etapas vyko vasario 16 – 17 dienomis ir baigėsi vasario 23 dieną. Išaiškėjo stipriausių komandų ketvertukas, pretenduojančių į nugalėtojų taurę. Tai: „Žaibas“, „Pašvaistė“, „Gerista“ ir „Blogiečiai“.
   Pusfinalio rungtynės įvyks kovo 2 d., o finalinės – kovo 10 d.
Kviečiame atvykti atnaujintą Baisogalos vidurinės mokyklos sporto salę „sirgti“ už savas komandas.

   Saulius DANIELIUS
 

   UAB “Granulita” - sparčiai besivystanti nauja medžio granulių gamintoja, pradėjusi veikti šiais metais, per metus planuojanti pagaminanti iki 25 000 tonų medžio granulių. Čia gaminamas aukščiausios kokybės ekologiškai švarus kuras, kurio gamyba pagrįsta minimaliomis darbo sąnaudomis bei gaunama optimalia šilumos energija.
   UAB „Granulita“ įkūrė penki akcininkai, dalis jų – ne vietiniai. Mat tokiai stambiai įmonei reikėjo nemažai investicinio kapitalo. Įmonės direktorius – Girmantas Praninskas, gamybos direktorius – Rimantas Jablonskis.
   Įmonė kūrėsi Vainiūnuose, buvusiose kolūkio karvidėse. Mums pasakojo, kad sunkiausia buvusi pati kūrimosi pradžia, būtent pastatų perėmimas UAB žinion iš buvusių kolūkiečių. Vieni iš jų gyveno vietoj, kiti - išsikėlę nežinia kur, tačiau ypač buvo sunku su tais, kurie jau mirę, o paveldėtojai dar nebuvo įforminę įgytos nuosavybės. Visos šios procedūros vyko per notariatą. Po metus trukusio patalpų pritaikymo, buvo sumontuoti mechanizmai, valdymo automatika.
   Medžio granulės – tai nuo 10 iki 30 mm ilgio bei nuo 6 iki 8 mm skersmens ritinio formos suspausta medienos biomasė. Tai švarus, natūralus, nekenkiantis aplinkai, iš vietinės žaliavos gaminamas kuras. Granulės gali būti gaminamos iš pjuvenų, drožlių ir skiedrų, kurios išdžiovinamos, sumalamos ir supresuojamos.
   Iškart buvo galvota kurti mažesnio našumo gamyklą, bet, svarstant perspektyvas, buvo nuspręsta kitaip. Išaiškėjo, kad čia pagaminta ekologiška produkcija turi didelę paklausą užsienyje, o ten apsimoka gabenti tik didelius jos kiekius. Dabartinis įmonės projektinis pajėgumas – 3,5 tonos granulių per valandą, tad per parą ji gamins beveik 100 tonų kuro.
   Dabar, jau baigiant derinimo darbus ir pradėjus granulių gamybą, šalia pastato matėme supiltą didelį kalną medžio pjuvenų. Tačiau įmonės vadovai svarsto, kur ateityje reikės ieškoti tokio didelio kiekio žaliavos ir kaip ją atsivežti. Tikimasi medžio pjuvenų rasti Baltarusijoje, bet trūksta specialių, didesnio tūrio vagonų joms atsivežti.
   Didžiulė žaliavos džiovykla sumontuota lauke. Gamyklos cechuose granulės susidaro specialioje matricoje didžiule jėga spaudžiant sausą žaliavą, tad mažoje pagamintoje granulėje yra talpinamas labai didelis energijos kiekis. Gaminant granules nenaudojami jokie cheminiai priedai ar klijai.
   Kitoje patalpoje atvėsintas granules automatas fasuoja į maišelius po 15 kg. Ant medinio padėklo sudedami 65 maišeliai, tai sudaro toną kuro. Fasuojama ir į didelius maišus, po 1000 kg svorio. Pirmoji granulių siunta laivu išsiųsta į Daniją.
   Medžio granulės turi žymiai didesnę šiluminę vertę negu malkos. Jas lengviau sandėliuoti ir transportuoti, jos užima mažiau vietos. Biokuras vis plačiau naudojamas, o jo svarba rytojui yra neabejojama. Tad nenuostabu, jog mažai taršus biokuras tampa tokia populiaria kuro alternatyva tiek mūsų, tiek kitose pasaulio šalyse. Ypač perspektyvus jis, kai taip sparčiai brangsta dujos, naftos produktai, malkos.
   Buvo parodyta jų pačių pagamintu kuru veikianti automatizuota įranga, šildanti tarnybines įmonės patalpas. Tai nedidelis bunkeris, užpildytas granulėmis, be jokios priežiūros 11 parų paduodantis kurą į nedidelio automatiškai veikiančio buitinio katilo degimo kamerą. Po kurio laiko belieka išsemti apie puskibirį pelenų ir vėl pripildyti bunkerį granulėmis. Tad atrodo, kad šitą kurą greitai pamėgs ir mūsų naujų namų savininkai.

   Kazys STROLYS
 

   Baisogalos vidurinė mokykla (Radviliškio r.) kas dveji metai rengia respublikinius jaunųjų kūrėjų poezijos konkursus pavadinimu „Poezijos pavasarėlis“. Šių konkursų tikslas – ugdyti mokinių kūrybiškumą, plėsti jų saviraiškos galimybes, kultūrinį akiratį.
   Konkursai vyksta Komaro dvare, Baisogaloje.
   Po 2007 metais vykusio „Poezijos pavasarėlio“ buvo nuspręsta mokytojams ir jų ugdytiniams surengti seminarą, kuriame būtų aptariama poezijos specifika, vyktų kūrybinės pratybos.
Seminaras „Kūrybiškumo ugdymas. Poezijos ir muzikos dermė“ buvo surengtas 2008 metų vasario 2 dieną. Jo metu pranešimą apie poezijos specifiką skaitė Šiaulių universiteto dėstytoja Danguolė Šakavičiūtė. Mokinius labai sudomino vadinamosios kūrybinės dirbtuvės – dėstytoja vadovavo vaizduotės lavinimo, parodijos rašymo, spontaniško rašymo, asociacijų grandinių kūrimo pratyboms.
   Kauno 1-sios muzikos mokyklos mokytoja Lilija Stankevičienė skaitė pranešimą „Muzika ir emocijos“. Ji aptarė menų sintezės modelius, kalbėjo apie emocijų ir kalbos santykį meno kūrinyje.
Muzikos mokyklos mokinės, tarptautinių konkursų laureatės G. ir E. Dambrauskaitės bei U. Cinelytė surengė fortepijoninės muzikos koncertą.
   Seminaro metu vyko mokytojų diskusija „Darbas su gabiais mokiniais“.
   Renginys buvo naudingas tiek mokytojams, tiek jų ugdytiniams. Įgyta žinių apie poezijos specifiką, menų sintezę, pasidalinta patirtimi.

   Regina Vaitkevičienė
   Baisogalos vidurinės mokyklos mokytoja
   Autorės nuotrauka
 
 

   Jau tapo tradicija metų pradžioje kultūros namuose susirinkti Baisogalos seniūnijos įstaigų vadovams ir verslininkams, išklausyti seniūno ataskaitą apie nuveiktus darbus, pasvarstyti ateities perspektyvas. Šiemet toks susitikimas įvyko vasario 1 d. Kultūros namų mažojoje salėje gausiai susirinko savi, atvažiavo rajono meras Antanas Čepononis, Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Auksė Vizbarienė.
   Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis informavo apie 2007 metais atliktus darbus, įvykius seniūnijoje. O gerų permainų būta nemažai.
   Vis daugiau atsiranda gražiai tvarkomų sodybų, namų, gražėja aplinka. Tam pasitarnavo ir pradėjusi veikti stambių atliekų surinkimo aikštelė, dėl ko sumažėjo aplinkos tarša. Vis daugiau atsiranda miestelio gatves puošiančių gėlynų.
   Gerai apšviesta Mokyklos gatvės ir plento sankryža, saugesnė perėja į mokyklą. Išasfaltuotas kelias Baisogalos geležinkelio stotis – Valatkonys.
   Toliau vyksta abiejų seniūnijoje esančių dvarų (Baisogalos ir Pakiršinio) tvarkymas: pakeistos jų stogų dangos, langai. Dvarų rūmams tvarkyti lėšos gaunamos iš Vyriausybės investicinių projektų, tam skirta apie 300 tūkst. litų. Išvalyti Baisogalos dvaro tvenkiniai, į salą nutiestas gražus medinis tiltelis. Šiems darbams lėšų skyrė rajono savivaldybė.
   Atnaujintas Baisogalos mokyklos - darželio pastatas, tam išleista daugiau 1,4 milijono litų. Jame pradėjo veikti plaukymo baseinas mažiesiems. Pernai pradėtas ir šiemet bus baigtas Baisogalos vidurinės mokyklos pastato atnaujinimas, kainuosiantis apie 2,5 mln. litų. Šių atnaujinimo projektų didžiąją dalį finansuoja Europos Sąjunga.
   Pagražėjo Baisogalos kultūros namų išorė, suremontuoti sanitariniai mazgai, fojė, kabinetai, išsiplės bibliotekos patalpos. Kultūros namuose įkurtas Dienos centras, pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
   Didelis vaidmuo savivaldoje tenka bendruomenių aktyvumui. Visos trys seniūnijos bendruomenės svarsto ir planuoja savo veiklą. Kasmet organizuojamos vasaros šventės, kurios gana populiarios. Iškilmių metu garbingiausi bendruomenių žmonės įrašomi į Pasididžiavimo knygą.
   Bendruomenės, pagal parengtus tikslinius projektus, iš ŽŪM bendruomenių rėmimo programos gavo po 17 – 20 tūkst. litų. Baisogaloje už tas lėšas (prisidedant dar ir rajono savivaldybei) mokyklos stadione padaryta krepšinio lauko aikštelė su sintetine danga. Šiais metais ten bus įrengta ir rankinio aikštelė.
   Seniūnas R.Kalvaitis sakė, kad rengiamas detalus miestelio centro planas, kad jau pradėtas rengti projektas Baisogalos ir Pakiršinio vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo tinklų remontui ir naujų statybai.
   Seniūnas dėkojo visiems susirinkusiems už pagalbą Baisogalos seniūnijos gyventojų labui ir kvietė drąsiau žvelgti į ateitį, siūlyti, ką būtų galima padaryti ateityje, kad visiems čia gyvenantiems būtų gera, kad jie galėtų didžiuotis Baisogala.
   Radviliškio rajono meras A.Čepononis trumpoje sveikinimo kalboje pasidžiaugė baisogaliečių pasiekimais ir apdovanojo prizais UAB „Granulita“ ir Baisogalos seniūną R.Kalvaitį. Meras ypač pasidžiaugė tą vakarą apžiūrėta „Granulita“, kuri, jo nuomone, labai perspektyvi ir prilygsta stambiausioms tokio tipo įmonėms Lietuvoje.
   A.Vizbarienė Padėkos raštais ir informaciniu leidiniu „Radviliškio verslo gidas“ apdovanojo geriausias seniūnijos verslo bendroves ir įmones: K.Minioto transporto, Inesos Šimkuvienės naujai atidarytą maitinimo, Inesos Ginkevičienės – ritualinių paslaugų įmonę „Greva“, Gerimanto Budvyčio UAB „Gerista“ ir naują kuro gamyklą - UAB „Granulita“.
   Vėliau vyko vakaronė, dainavo Baisogalos ir Pakiršinio kultūros namų dainininkai.

   Svečiuojamės pas reto amžiaus ir taip gerai atrodantį, mąstantį, įdomų žmogų – Juzefą. Sausio 24 d. jai sukako 100 metų. Sutikęs nepasakysi, kad ji šimtametė: gyvena atskirai savo bute (gretimame name gyvena dukra Marytė su šeima), lengvai vaikšto, nors jau reikalinga lazdelė, dar skaito laikraščius, nueina į bažnyčią. Jubiliatę pasveikino Radviliškio savivaldybės ir Baisogalos seniūnijos darbuotojai, apjuosė jubiliejine juosta. Šimtametė papasakojo apie netrumpą gyvenimo kelią, nesiskųsdama ir nedejuodama. Nors, sako, prie Smetonos buvo geriau – tada juk jauna buvo.
   Gimė Žemaitijoje, šeimoje augo trys vaikai, Juzefa – jauniausia. Skaityti pramoko „daraktorių“ mokykloje. Po karo norėjo eiti į tikrą mokyklą, bet tėvai neleido. Tarnavo keliuose dvaruose, čia jai pasipiršo „raštininkas“. Ištekėjo sulaukusi 31-erių metų, už 18 metų vyresnio vyro. Skaičiuojame – tai turėjo būti 1939-ji metai, prieškaris. Šeima apsigyveno Telšiuose. Duoną uždirbo vyras, o jinai namuose augino vaikus, verpė, mezgė, laikė vištas, paršelius. Vyras jau senai miręs – jis gyveno iki 85-erių. Išaugino tris vaikus, bet likusi tik dukra Marytė, kuri šiuo metu yra Amerikoje, ir tik telefonu pasveikino mamą. Senolė labai giria savo žentą Edvardą Grigaliūną.
   Marytės ir Edvardo šeimoje – trys jau suaugę sūnūs. Jau ir trys proanūkiai, irgi berniukai.
Žiūri į tokį nuostabų šviesaus proto žmogų ir džiaugiesi, kad kai kuriems skirtas toks ilgas, pilnavertis gyvenimas, ir geras jis, kai nekankina ligos. Tačiau šimtamečių vyrų retai sutinkame, mūsų krašte jų gal ir nebuvo.

   Kazys STROLYS

   Sausio mėnesio 17 dieną Baisogalos ambulatorijoje įvyko pasitarimas dėl slaugos ligoninės trečiojo aukšto įsisavinimo galimybių. Šio aukšto patalpos yra nenaudojamos nuo pat ligoninės įsteigimo, bet jos yra šildomos ir eikvojamos lėšos. Pasvarstyti, kam būtų galima pritaikyti šias patalpas, buvo susirinkę: Radviliškio rajono tarybos Sveikatos komiteto pirmininkas A. Juodis, Baisogalos seniūnas R. Kalvaitis, Baisogalos bendruomenės pirmininkas K. Danilevičius, Baisogalos bendruomenės narė I. Žmoginienė ir Baisogalos ambulatorijos vyriausioji gydytoja G. Miknevičienė. Pasitarus, buvo prieita išvados, kad šias patalpas galima būtų pritaikyti vienišų senelių globai. Šis klausimas toliau turėtų būt svarstomas Radviliškio savivaldybės taryboje. Baisogalos bendruomenė viliasi, kad baisogalių akcininkų padovanotas visas pastatas bus naudojamas visuomenės poreikiams, šioms patalpoms bus atrasta paskirtis ir finansavimas.

   I. Žmoginienė