Profesorius Juozas Šveistys po mokslų baigimo iki mirties 1999 m. gyveno Baisogaloje, dirbo Lietuvos gyvulininkystės institute. Nebuvo nei oratoriumi, nei medžiotoju todėl, Baisogalos visuomenės požiūriu, lyg ir niekuo nepasižymėjo. Matyt, dėl to daug kas iš baisogalių jo ir nepažinojo, nors jis jau buvo profesorius, Lietuvos mokslo tarybos narys, Lietuvos baltųjų kiaulių veislės bendraautorius, Valstybinės premijos laureatas. Gal labiau jis buvo siejamas su „Šveisčio jūra“, kuri jo sumanymu ir pastangomis atsirado apie 1960-tuosius metus, užtvenkus Maralynės daubą. Traukdavome su vaikais vingiuotais takeliais per Kiršino šlaitų gojelius iki vienintelių Baisogalos maudyklių. Vėliau atsirado antroji ir trečioji Kiršino upelio užtvankos.
   Juozas Šveistys gimė 1929 m. Žemaitijoje. 1954 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją ir įstojo į Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto aspirantūrą. Atliko bandymus su kiaulėmis ir 1959 m. Vilniaus universitete apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją. 1985 m. Maskvoje apgynė žemės ūkio mokslų daktaro (dabar habilitacijos) disertaciją. Lietuvos gyvulininkystės institute nuo 1976 m. iki mirties buvo Kiaulininkystės skyriaus vedėju. Lietuvoje jis buvo žinomas kaip geriausias kiaulių veislininkystės ir jų laikymo specialistas. Prieš 50 metų jis pasiūlė izoliuotus šiaudinius namelius, kurie paplito kolūkiuose ir sėkmingai padėjo sukurti sveikas veislinių kiaulių bandas. Nuotraukoje – J. Šveistys prie kiaulių sveikatingumo stovyklos.
   1989 m. Juozui Šveisčiui suteiktas profesoriaus vardas.
   Per netrumpą mokslinės veiklos laikotarpį jis paruošė 12 gabių mokslininkų – mokslo daktarų. Jo darbus institute sėkmingai tęsė a.a. jo mokinys A.Kersnauskas (miręs), šiuo metu – dr. Violeta Razmaitė, dr. Violeta Juškienė, dr. Remigijus Juška, dr. Rūta Šveistienė, dr. Valė Macijauskienė.
   Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prof. J. Šveistys ryžosi surinkti ir kaip tautos paveldą išsaugoti senąsias Lietuvos gyvulių veisles. Reikėjo juos, išlikusius nuošaliuose Lietuvos pakraščiuose, surasti ir suvežti į vieną vietą. Pritarimo savo idėjai realizuoti jis surado negreit. Darbą palengvino tai, kad 1992 m. Rio de Žaneire Jungtinių Tautų „Biologinės įvairovės konvenciją“ pasirašė ir Lietuva. Tuomet ir ŽŪM skyrė lėšų šių gyvulių išlaikymui ir dauginimui. Buvo parengtos žemaitukų arklių, vietinių kiaulių, šėmų ir baltnugarių galvijų, vietinių avių ir vištinių žąsų išsaugojimo ir veisimo programos, o jų branduoliai imti veisti Baisogaloje. Šios veislės buvo pripažintos ir tarptautiniu mastu, nors vietiniai specialistai vis dar abejojo, ar verta tuo užsiimti.
   Pamenu, kaip ilgai šiems gyvuliams nenorėjo skirti ganyklų instituto Bandymų skyrius. Vieną kartą profesorius įpykęs net pasakė: „Ką jūs dabar galite parodyti atvykusiems į mūsų institutą? Savo „sušiktus“ holšteinų galvijus? Niekam jie neįdomūs!“. Iš tiesų, kiek po to jau buvo ekskursantų, net ir iš užsienio, kurie žavėjosi žemaitukais, raguotomis avimis, kiaulėmis su karoliukais, neįprastos debesų spalvos galvijais.
   Minint prof. Juozo Šveisčio 80-metį ir 10 metų mirties sukaktį į Komaro rūmus susirinko gausus būrys jo mokinių, gerbėjų ir giminių. Iš pasisakymų mes, net jo buvę bendražygiai daug išgirdome apie, ko jam gyvam esant nežinojome. Jo idėjų tęsėjai buvo apdovanoti Žemės ūkio ministerijos padėkos raštais. Ta proga jo mokiniai parengė ir išleido puikią knygą - „Profesorius Juozas Skaistutis Šveistys ir jo indėlis į gyvulininkystės mokslo sklaidą“.

   Dr. Kazys STROLYS

  2004 metų kovo 29 dieną Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO - politinės karinės tarpvyriausybinės organizacijos, kurią sudaro 26 nepriklausomos valstybės – narėmis, tad šiemet nuo šio istorinio įvykio sukanka penkeri metai. Baltijos šalių oro erdvę dabar saugo NATO karinių oro pajėgų kariai. Balandžio pradžioje Danijos lakūnus pakeis Čekijos lakūnų ir karių kontingentas.
   Sukakties proga trijų Baltijos valstybių prezidentai: T.H. Ilvesas, V. Zatleras ir V.Adamkus, kovo 25 d. Šiauliuose susitiko aptarti svarbių valstybinių reikalų. Tos dienos popietę prezidentai aplankė mūsų tautai atmintiną vietovę - Minaičių kaime esančią Miknių sodybą, kurioje prieš 50 metų, 1949 m. vasario 16 dieną, Lietuvos partizanų rinktinių vadai pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaraciją.
   Susitikime su prezidentais prie šios sodybos paminklinio akmens dalyvavo pasipriešinimo kovų veteranai, šauliai, kariūnai, taip pat Baisogalos ir Tytuvėnų jaunieji šauliai. Juos lydėjo vietinių kuopų vadai G.Kuckailis ir R.Mosiejus. Pasipuošę mūsų trispalvę vėliavą primenančiomis kepuraitėmis, išsirikiavę jie klausėsi mūsų Prezidento V.Adamkaus, taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministrės R.Juknevičienės pasisakymų. Prezidentas pabrėžė, kad penktosios narystės NATO metinės sutampa su ypatingu iššūkių ir permainų laikotarpiu, kai kuriamos naujos strategijos ir naujos kryptys. Prezidentas apdovanojo sodybos šeimininkę Juliją Petrėtienę ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus medaliu.
   Buvo prisiminta šios vietovės istorija, tylos minute ir trimis šautuvų salvėmis pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę partizanai. Palapinėje svečiams buvo parodytas trumpas filmas apie lietuvių tautos kovas už laisvę.
   Jaunieji šauliai, dalyvaudami panašiuose renginiuose, mokosi pažinti istoriją, geriau suvokia mūsų tautos nueitą nelengvą kelią. Auga ir pilietiškai bręsta nauja Lietuvos piliečių karta.

   Kazys STROLYS

   „Baisogališkiai senai svajojo apie gimnaziją. Ypač abiturientai, kurie šiuos mokslo metus tikėjosi baigti jau ne vidurinę mokyklą, o gimnaziją“, - prieš pat paminklinės Baisogalos gimnazijos lentos atidengimo ceremoniją kalbėjo Baisogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Petronienė. Akreditacijos komisijai įvertinus Baisogalos vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-607 nusprendė Baisogalos vidurinę mokyklą pertvarkyti į Radviliškio rajono Baisogalos gimnaziją. Iškilmės vyko kovo 27 dieną.
   Pasak V.Petronienės, gimnazijos vadovų ir pedagogų tikslas – užtikrinti mokiniams sąlygas įgyti kokybišką vidurinį išsilavinimą, ugdyti iniciatyvią asmenybę, siekiančią tikslo. Gimnazijos statusas įpareigoja – negalima prarasti pasiektų ugdymo rezultatų, būtina nuolat stebėti ugdymo proceso kokybę.
   Gimnazijos statuso Baisogalos vidurinė mokykla siekė trejus metus. Alfredas Jasiūnas, Baisogalos vidurinės mokyklos direktorius, paminklinės gimnazijos lentos atidengimo ceremonijoje kalbėjo, kad gimnazijos ugdytiniai istorijos knygoje įrašys ne vieną reikšmingą puslapį ir garsins savo kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
   Paminklinę Baisogalos gimnazijos lentą sukūrė medžio drožėjas baisogališkis Edvardas Belokopitovas.
   Po gimnazijos paminklinės lentos atidengimo ir pašventinimo visi šventės dalyviai iškilminga eisena ėjos į Baisogalos bažnyčią, klausėsi šv. Mišių, o po to – šventinio koncerto kultūros namuose.

   Eligija Zoltnerienė
   Autorės nuotraukos
 

   2009 m. sausio mėn. 17 d. Baisogaloje prasidėjo tradicinis P. Kaščionio taurės krepšinio turnyras. Turnyre startavo Alksniupių, Šeduvos, Radviliškio, Pakiršinio, Grinkiškio, Šiaulių, Smilgių ir Baisogalos krepšininkai, iš viso 12 komandų. Po kelių maratono savaitgalių išaušo kovo 1-oji - finalų diena. Diena, pilna sportinio azarto, permainingų kovų ir geros nuotaikos.
   Pirmiausia kova dėl 3 – 4 vietų užvirė tarp Pakiršinio ,,Geristos” ir Šeduvos seniūnijos komandų. Pergalę rezultatu 91:77 iškovojo šeduviai. Jie džiaugėsi turnyre laimėta trečiąja vieta. Net 42 taškus nugalėtojams pelnė L. Radavičius.
   Finale susitiko Baisogalos ,,Pašvaistės” ir Šiaulių ,,Žaibo” komandos. Pirmieji du kėliniai buvo sėkmingesni svečiams, bet po didžiosios pertraukos juos ėmė spausti baisogaliečiai. Po atkaklios kovos pergalę šventė ,,Pašvaistės” komanda (75:67), o pernykščiai turnyro nugalėtojai turėjo tenkintis antrąja vieta. Komandos nugalėtojos lyderis J. Blažys paskutinėse rungtynėse pelnė 39 taškus ir buvo apdovanotas Geriausio turnyro žaidėjo prizu.
   Tritaškių mėtymo konkursą laimėjo komandos ,,Žaibas” žaidėjas K. Rimas, kuris finale įveikė baisogalietį D. Bičkauską.
   Šiais metais pirmą kartą dėl rėmėjų prizo susikovė ir komandų vadovai. Nugalėtojo taurė atiteko G. Skromanui, šeduvių komandos ,,Ropokalnis” vadovui.
Visus sportininkus pasveikino ir apdovanojimus įteikė Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis.
   Šventės metu krepšininkus linksmino mergaičių šokių grupė bei Baisogalos kultūros namų pramoginės muzikos orkestras, vadovaujamas maestro V. Malinausko.
Komandos šiltai atsisveikino iki kitų metų turnyro.

   Saulius Danielius ir Gintaras Marcinkus

   Vasario 26 d. Baisogalos miestelio bibliotekoje įsikūrusi žaisloteka šventė dešimtąjį gimtadienį. Tą rytą į biblioteką sugužėjo Baisogalos mokyklos-darželio parengiamosios grupės auklėtiniai (auklėtojos Z. Šimkevičienė ir R. Stasiukonienė) bei Pakiršinio mokyklos - darželio ketvirtokai (mokytoja D.Kaupienė).
   Renginio pradžioje vaikai buvo supažindinti su žaislotekos istorija. Vyresnioji bibliotekininkė E.Pužauskienė, švenčianti savo dešimties metų darbo jubiliejų, kuris sutapo su žaislotekos įkūrimo dešimtmečiu, vaikams papasakojo, kokia žaisloteka buvo prieš dešimtmetį, kas joje lankėsi, kokie žaidimai buvo populiarūs ir labiausiai domino vaikus, kuo anų laikų žaisloteka skiriasi nuo dabartinės. Ji pažymėjo, kad pasikeitė vaikų karta, kad sulaukiama vis daugiau naujų lankytojų. E. Pužauskienė minėjo, kad patys populiariausi tiek suaugusiųjų, tiek mažųjų žaidimai yra šaškės, „Monopolis“, „Kidz wish“ ir kiti.
   Apsilankę atsinaujinusioje, jaukioje, šiltoje žaislotekoje, apžiūrėję žaidimus, žaislines knygeles, parodėlę iš žaislotekos gyvavimo dešimtmečio, dalyviai apsikeitė dovanėlėmis, o vėliau stebėjo Radviliškio viešosios bibliotekos lėlių teatro „Boružėlė“ spektaklį „Peliukų nuotykiai bibliotekoje“. Po spektaklio vaikai aktores apdovanojo savo piešiniais ir pateikė daugybę klausimų.

   Baisogalos vyr. bibliotekininkės E. Pužauskienė ir A. Žižniauskienė
 

   Lietuvos šaulių sąjunga yra pilietinės savigynos visuomeninė organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą.
Sąjunga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymu, statutu, veiklos programa ir Vyriausybės nutarimais.
   Iki Lietuvos okupacijos Baisogalos šaulių kuopą sudarė apie 120 narių. Kuopa priklausė Kėdainių rinktinei, turėjo šaulių namus, orkestrą ir gaisrininkų komandą.
   Okupantai sunaikino šią struktūrą, tačiau nesugebėjo jos ištrinti iš žmonių atminties, todėl, atgavus Nepriklausomybę, visoje Lietuvoje pradėjo kurtis Šaulių sąjungos būriai. 1993 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais grupė baisogaliečių parašė pareiškimus ir 1994 metų kovo 11 d. prisiekė Nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo šviesaus atminimo buvęs partizanas Romualdas Sedleckas, šviesaus atminimo geležinkelininkas, šaulys nuo 1938 metų Bronius Praninskas bei iki šiol tebesantys Šaulių sąjungos nariai geležinkelininkas Silvinas Kazlauskas, miškininkas Vytautas Milius ir instituto darbuotojas Raimondas Leikus. Būrio vadu paskiriamas Vytautas Milius. Būrys pavaldus Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus 6 – osios šaulių rinktinės Radviliškio šaulių 1 - ajai kuopai.
   1994 m. birželio mėn. 12 d. didelė grupė naujų narių prisiekia Nepriklausomai Lietuvai. Būrys reorganizuojamas į kuopą. Kuopa aktyviai įsitraukia į Baisogalos bendruomenės gyvenimą: vyksta sportiniai renginiai, meno mėgėjų apžiūros, į šaulių veiklą įtraukiamas jaunimas, todėl įkuriamas atskiras jaunųjų šaulių būrys, rengiamos vasaros mobiliosios stovyklos, sportinės stovyklos ir sporto žaidynės, turistinės – pažintinės ir piligriminės kelionės, užmezgami ryšiai su giminingomis užsienio organizacijomis. Baisogalos jaunieji šauliai pabuvojo Latvijoje, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
   Baisogalos šaulių kuopą nuolat papildo nauji nariai, ypač jaunieji šauliai. Nuo 2001 m. kuopai vadovauja Gediminas Kuckailis.
   Už aktyvią visuomeninę veiklą 2007 m. kuopa įrašyta į Baisogalos Pasididžiavimo knygą. Jai suteiktas Baisogalos Garbės kuopos vardas.
   2008 m. kuopa apdovanota Ministro Pirmininko padėkos raštu.

Gediminas Kuckailis
Baisogalos šaulių kuopos vadas

   Lietuvos Nepriklausomybės dieną – Vasario 16-ąją iškilmingai pažymėjo Baisogalos bendruomenė. Dvyliktą valandą baisogaliečiai ir Baisogalos kuopos šauliai dalyvavo šv. Mišiose, kurias už Lietuvos laivę aukojo parapijos klebonas Aldas Vinclovas. Po Mišių, bažnyčios choras ir bažnyčios dalyviai, grojant vargonams, sugiedojo Lietuvos himną.
   Prie Laisvės paminklo tylos minute pagerbti žuvę už Lietuvos laivę, o jaunieji šauliai prie paminklo padėjo gėlių. Einant prie paminklo visi giedojo „Marija, Marija“, o baigus minėjimą choras sugiedojo „Lietuve brangi“.
   Po minėjimo kultūros namuose gausiai susirikę baisogaliečiai žiūrėjo koncertą, parengtą Baisogalos kultūros namų kolektyvo. Dainavo mišrus choras, kuriam vadovauja Vladas Skuja.
Išvakarėse, vasario 15 d., Baisogalos šaulių kuopos jaunieji šauliai, vadovaujami kuopos vado Gedimino Kuckailis, dalyvavo Minaičių iškilmėse, minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio įkūrimo ir čia pasirašytos Deklaracijos 60-metį.
   1949 m. vasario 16-tą dieną Minaičių kaimo Miknių sodyboje, susirinkę iš visos Lietuvos partizanų vadai paskelbė apie vieningos pasipriešinimo organizacijos įkūrimą, pavadinę ją Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžiu (LLKS). Čia buvo priimta politinė deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS taryba yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovauja politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė Lietuvos respublika.
   Ši išvyka Baisogalos jauniesiems šauliams buvo gera patriotinė pamoka.

   Baisogalos šaulių kuopos vadas Gediminas KUCKAILIS
   Nuotraukos: Kazio Strolio

   Vasario 13 dieną Baisogalos vidurinėje mokykloje surengta Valentino dienos šventė. Kaip įprasta, linksmoji šventės dalis – meilės atributika išpuošta mokykla, išradingos pertraukos, meilės palinkėjimai klasės draugams ir mokytojams.
   Po pamokų į mokyklą atvyko Kauno dramos teatro aktorius Petras Venclovas. Svečias gausiai susirinkusiems vyresniųjų klasių mokiniams ir mokytojams skaitė P. Širvio meilės lyriką, pasakojo apie pažintį su poetu, apie jo asmenybę, sudėtingą gyvenimo kelią. P. Venclovas pabrėžė, kad meilė poetui buvo sakralus dalykas, kad jis visą savo gyvenimą mylėjo vieną moterį. Sakė gavęs poeto palaiminimą skaityti jo eiles.
   Svečias, kuris Baisogalos vidurinėje mokykloje lankosi ne pirmą kartą, dėkojo klausytojams už dėmesingumą klausantis eilių ir meilę užburiančiam poetiniam žodžiui.

   Asta Juzukonienė

   Plinta skaitmeninė televizija. Su ja yra jau susipažinę tie, kurie TV signalą priima iš palydovinių siųstuvų prie sienos pritvirtintomis „lėkštėmis“, be sutarčių arba susitarę su kompanija VIASAT. Ją pradeda matyti ir tie, kurie sudaro sutartis su TEO telefonų kompanija. Iš jų užsakovai gauna reikiamą įrangą ir dekodavimo kortelę. Ir vienu ir kitu atveju įranga nekainuoja, ją atveža į namus, bet tenka mokėti pasirašytoje sutartyje numatytą kas mėnesį mokestį.
   Yra ir trečias būdas – įsirengti skaitmeninę TV pačiam, be jokių įsipareigojimų ir mokesčių. Šiuo metu beveik visoje Lietuvoje, ir pas mus taip pat, transliuojamas antžeminės skaitmeninės DVB-T programų paketas, koduotas MPEG-4 standartu. Jame yra 14 nemokamų programų: 12 lietuviškų, taip pat BBC news (anglų k.) ir Polonia TV (lenkų k.). Jas galima priimti įprasta prie esamo televizoriaus prijungta „lenkiška“ antena iš Šiaulių arba iš Panevėžio, bet anteną reikės jungti ne į patį televizorių, o į skaitmeninio TV signalo dekodavimo priedėlį, kurį teks nusipirkti. Jis kainuoja apie 310-360 litų. Tiks esamas televizorius, jei jis nesenesnis, kaip 10 metų. Naujų televizorių su skaitmeninio signalo priėmimu dar mažai tėra ir jie brangūs, kainuoja apie 3 tūkst. litų.
   Įsitaisęs skaitmeninę televiziją matau gerą vaizdo kokybę, ir, vietoj anksčiau buvusių 5-6 programų, – 14. Pamažu visiems teks įsirengti skaitmeninę TV, nes po trejų metų įprastinė televizija bus išjungta, o mūsų gyvenimas be televizoriaus tapo neįmanomas. Specialistai mano, kad ateityje antžeminė televizija bus populiariausias skaitmeninės TV žiūrėjimo būdas.

   Kazys STROLYS

   Per 400 šimtus Respublikos mokyklų dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyva surengtoje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Į akciją įsijungė ir Baisogalos vidurinė mokykla. Renginį vedė mokyklos direktorius Alfredas Jasiūnas ir istorijos mokytoja Lilijana Bagdonienė.
   Tą rytą visuose mokyklos languose sužibo žvakių liepsnelės. Po to mokyklos bendruomenė susirinko kieme prie didžiulio laužo.
   Renginį pradėjęs mokyklos direktorius įvardijo Sausio 13 – osios svarbą tautos gyvenime ir pilietinės akcijos reikšmingumą. Buvo sugiedotas tautos himnas. Kelių minučių montaže paminėtos reikšmingos Lietuvos istorijos datos, apžvelgti sausio 11-13 dienų įvykiai Vilniuje.  Tylos minute pagerbtas Lietuvos Respublikos piliečių, žuvusių 1991 metų sausio 13 dieną, atminimas.
   Buvo prisimintas kraštietis, mokyklos antrosios laidos abiturientas Zenonas Bložė, kuris 1991 m. sausio įvykių metu buvo sužeistas ir vėliau apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jo atminimui Baisogalos kapinėse uždegtos žvakės.
   Renginio pabaigoje skambėjo mergaičių ansamblio atliekamos patriotinės dainos.
   Ši mokykloje surengta akcija svarbi ugdant pilietinę visuomenę ir socialiai atsakingą asmenybę, vertinančią laisvę ir nepriklausomybę.
   Vakare Sausio 13-ją paminėjo Baisogalos miestelio visuomenė. Ji prasidėjo šv. Mišiomis parapijos bažnyčioje, po jų buvo sugiedotas Tautos himnas. Aikštėje prie Kultūros namų, prie laužo, minėjimas tęsėsi. Dainoriai dainavo dainas, kalbas pasakė seniūnas R. Kalvaitis ir mokyklos direktorius A. Jasiūnas. Ta proga į Baisogalos šaulių sąjungą buvo priimti šeši Baisogalos vidurinės mokyklos mokiniai – jų iškilmingą priesaiką priėmė šaulių kuopos vadas G. Kuckailis.

   Justė Juškaitė, 11b kl.
   Baisogalos vidurinė mokykla