Naujienos In Memoriam Archyvas
   
  Naujienos, aktualijos
   
  2006 12 23 - Kalėdų dovana baisogališkiams – koncertas
  2006 12 19 - Baisogaliečiai piketavo prieš greitosios pagalbos privatizavimą
  2006 12 18 - Valomi parko tvenkiniai
  2006 12 13 - Keisis Baisogalos miestelio centras
  2006 11 14 - Baisogalos vidurinėje mokykloje akcija "Padovanok savo kraujo"
  2006 11 10 - Romanui Žebenkai - 100 metų
  2006 10 20 - J. Jankaus 100-osios gimimo metinės
  2006 10 11 - Prie mokyklos atnaujinama sporto aikštelė
  2006 09 06 - Gražiausia sodyba
  2006 08 27 - Ketvirtasis lauko teniso turnyras
  2006 08 13 - Pasikeitė parapijos klebonai
  2006 07 24 - Jaunųjų šaulių stovykla - vėl Baisogaloje
  2006 07 02 - Brangi šventė Baisogaloje
   
   
  Daugiau naujienų...
   
   
   
   
   
   
 
 
    Kalėdų dovana baisogališkiams – koncertas Viršun
   Gruodžio 23 dieną Baisogalos gyventojai gavo Kalėdų dovaną – puikų koncertą. Koncertas vyko Komaro rūmų kolonų salėje. Muzikologas V.Gerulaitis daug šiltų žodžių pasakė pristatydamas Čiurlionio kvartetą, skaičiuojantį jau 38 savo darbo metus (beje, visai neseniai šis kvartetas koncertavo Baisogaloje). V.Gerulaitis jam įprasta maniera patraukliai papasakojo apie Mocartą, Šubertą, Haidną, Oginskį, jų kūrinius, kuriuos tą vakarą atliko muzikantai. Plojimais buvo sutiktas dainininkas Virgilijus Noreika. Maestro dainavo lietuvių ir užsienio kompozitorių dainas.
   Renginyje dalyvavo ir žinomas parkų tyrėjas K.Labanauskas. Jis pasidžiaugė, jog Komaro dvaras yra gražiai prižiūrimas, išreiškė viltį, jog ateityje dvaras taps dar didesniu traukos centru. K.Labanausko nuomone, būtent Komarų veikla sąlygojo Instituto įkūrimą Baisogaloje, todėl prasminga, jog Institutas deda pastangas išsaugoti ir puoselėti kultūros paveldą.
 
   
    Piketas prieš greitosios pagalbos privatizavimą Viršun
   Baisogalos gyventojai surengė piketą, kuriuo pareiškė protestą prieš greitosios medicinos pagalbos privatizavimą. Žinią apie tai, kad greitąją pagalbą rengiamasi privatizuoti, baisogaliečiams perdavė rajono Savivaldybės atsakingi darbuotojai, kurių miestelio gyventojai viešai įvardinti nenorėjo.
   Apie Baisogalos gyventojų rengiamą protesto akciją iš anksto buvo informuota seniūnija bei rajono Savivaldybė, tad susitikti su piketuotojais atvyko rajono meras Antanas Čepononis.
Baisogaliečiai, iš gatvės pokalbiui pakviesti į kultūros namų salę, buvo nusiteikę kategoriškai: sakė jokiam privatininkui neatiduosiantys pastato, kurį buvo įsigiję už pajus ir kurį vėliau gera valia atidavė miestelyje veikiančioms medicinos įstaigoms įsikurti.
   Gyventojai teigė gavę žinių, kad Savivaldybė „laimina“ greitosios medicinos pagalbos privatizavimą, kad dėl to planuojama inicijuoti dabar veikiančios greitosios pagalbos žlugimą, dirbtinai įstūmus ją į skolas.
   „Atrodo, grįžtame į baudžiavos laikus — kas ką nori, gali parduoti, gyventojų nuomonės nepaisoma“, — sakė baisogalietė Regina Vaitkevičienė. Jai pritarė kiti protesto akcijos dalyviai, įžeisti to, kad, prieš priimdama tokius svarbius sprendimus, valdžia nepasitarė su rajono gyventojais.
   Rajono meras A. Čepononis baisogaliečiams pranešė, kad Pirminės sveikatos priežiūros centro greitoji medicinos pagalba sėkmingai išsilaiko, ją finansuoja ne rajono Savivaldybė, o Ligonių kasa. Todėl kalboms, jog greitoji pagalba kažkokiu būdu gali būti skolinga Savivaldybei, nėra pagrindo.
   Meras baisogaliečiams išsakė savo asmeninę ir Savivaldybės poziciją: „Jokio greitosios pagalbos privatizavimo!“. A. Čepononis sakė manąs, kad kalbos apie greitosios pagalbos privatizavimą sklinda galbūt dėl artėjančių rinkimų, siekiant įtakoti jų rezultatus.
   A. Čepononis informavo apie tai, kad Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo antrojo etapo plane yra numatyta greitąją medicinos pagalbą atskirti nuo Pirminės sveikatos priežiūros centro, įsteigiant greitosios pagalbos paslaugas teikiančią viešąją įstaigą. Jai vadovautų konkursą laimėjęs žmogus. Mero įsitikinimu, įsteigus greitosios pagalbos paslaugas teikiančią viešąją įstaigą, geriau bus kontroliuoti piniginius srautus.
   Į „Šiaulių krašto“ klausimą, ar, įsteigus viešąją įstaigą, nesutrumpės žingsnis iki greitosios pagalbos privatizavimo, meras atsakė, kad sąlygos šią tarnybą privatizuoti ir dabar esančios tos pačios: reikia, kad tam pritartų rajono Taryba.
   „Šiaulių krašto“ kalbinti kai kurie rajono politikai, tarp kurių — ir Šiaulių apskrities sekretorius Vytautas Simelis, įsitikinę: greitosios pagalbos privatizavimo idėja nėra palaidota. Debatai šia tema buvo kiek aprimę, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos privatizavimo entuziastai nuleido rankas.

   Jadvyga BUIVYDIENĖ
   „Šiaulių kraštas“, 2006 m. gruodžio 19 d.,
   K.Strolio nuotr.
   
    Valomi parko tvenkiniai Viršun
   Nors ir labai vėlyvas, šlapias metas, Baisogalos parke jau kelinta savaitė burzgia technika. Išardytos užtvankos, išleistas vanduo, valomas tvenkinių dugne susikaupęs dumblas.
   Komaro dvaro parke esantys trys tvenkiniai buvo išvalyti 1962 metais (Gyvulininkystės instituto direktoriumi tuomet dirbo Romanas Žebenka). Sutaisytas apgriuvęs tiltas, išlietos naujos užtvankos, į aukštutinio tvenkinio salą nutiestas tiltelis, saloje apgyvendinta gulbių pakirptais sparnais pora. Paukščiams buvo pastatytas spalvingas namelis, tačiau jie prie to būsto nepriprato ir nė karto nelaisvėje neperėjo. Žiemodavo instituto bandymų tvartuose.
   Tvenkiniuose veisėsi daugybė ančių. Jos patiko parko lankytojams (ypač maži ančiukai), tačiau niokojo krantus. Pagausėjus šių paukščių aplinkiniuose vandenyse, nustota žiemą jas šerti. Šiuo metu jų čia mažai beliko.
   Ilgainiui, kaupiantis pūvantiems medžių lapams, tvenkiniai ėmė dumblėti, dvokti. Iš vandens kyšojo tušti plastmasiniai buteliai, įvairios atliekos. Būtinai reikėjo tvenkinius išvalyti.
   Baisogalos bendruomenės taryba dar pernai svarstė, kiek kainuotų tvenkinių valymas ir iš kur gauti lėšų. Pasirodė, jų ne taip mažai reikia.
   Lietuvos gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė dėl lėšų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Rudeniop, tarpininkaujant ministrei Romai Žakaitienei, skirta 60 tūkstančių litų. Kadangi šių lėšų nepakako, pažadėjo padėti Radviliškio rajono savivaldybė.
   Kai jau buvo žinoma, kad lėšų tvenkiniams išvalyti bus, Instituto direkcija ėmė rūpintis darbų dokumentacija, ieškoti vykdytojų. AB „Šiaulių hidroprojekto“ darbuotojas B.Vepštas parengė darbų projektą, suderino su paminklosaugos ir kitomis organizacijomis. Numatyta, kad projekto vykdytojui teks išsemti ir išvežti 2600 kubinių metrų dumblo. Buvo paskelbtas konkursas darbams atlikti. Iš trijų pretendentų už mažiausią kainą darbus pasisiūlė atlikti AB „Gerista“ iš Pakiršinio (vadovas – Gerimantas Budvytis).
   Lapkričio mėnesį prasidėjo darbai. Laikas labai jau blogas – šlapia, lyja, nuolat priteka vandens. Ypač sunku paskleisti dumblą ganyklose – traktoriai buksuoja, palieka gilias provėžas. „Kad būtume dirbę vasarą – visai kita sparta“,- apgailestavo V.Budvytis, vairuojantis galingą traktorių su priekaba. Sulaukta ir gyventojų skundų – esą teršiamos miestelio gatvės.
   Iki metų pabaigos bus baigti kuopti du tvenkiniai, o trečiąjį, aukštutinį (su sala), numatoma išvalyti anksti pavasarį.

   Kazys STROLYS
   
    Keisis Baisogalos miestelio centras Viršun
   Gruodžio 13 dieną Baisogalos kultūros namuose vyko neeilinis Baisogalos bendruomenės tarybos susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik bendruomenės tarybos nariai, seniūnas R.Kalvaitis, bet ir grupė garbių svečių – architektų : L. Dringelis, prof. V.Stauskas, A. Domatas, G. Gudžinevičiūtė, R. Kazlauskas (jis yra dirbęs Baisogaloje). Tarp svečių buvo ir kraštietis architektas E. Ramanauskas.
   Šio susibūrimo tikslas – aptarti miestelio centrinės dalies rekonstrukciją. Seniūnas ir tarybos nariai išsakė savo pageidavimus miestelio centro rekonstrukcijos klausimu, architektai pateikė savo pasiūlymus.
   Visi nutarė, kad rekonstrukcijos detalųjį planą reikėtų patikėti kraštiečiui architektui E. Ramanauskui. Jam geranoriškai pasirengęs padėti R.Kazlauskas.
   Norėtųsi, kad Baisogalos gyventojai būtų aktyvesni, pateiktų bendruomenės tarybai savo pasiūlymus miestelio centro rekonstrukcijos klausimu, nes laikas nelaukia - 2007 metų pirmą pusmetį bus daromas projektas, antrą pusmetį - įgyvendinamas.

   Jūratė Kačiukevičienė
   
    Akcija "Padovanok savo kraujo" Viršun
   Lapkričio 14 dieną Radviliškio rajono Baisogalos vidurinėje mokykloje vyko kilni akcija - 32 mokiniai ir mokytojai tapo neatlygintinais kraujo donorais. Kraujo donorystės centro Šiaulių skyriaus gydytoja, nemokamų donorų organizacijos "Šiaulių donoras" direktorė Danutė Jakštonienė, atvykusi su medikų brigada į Baisogalos vidurinę mokyklą, papasakojo, jog jos vadovaujama įstaiga krauju ir kraujo sudedamosiomis dalimis aprūpina visas Šiaulių apskrities gydymo įstaigas. Kraujas imamas ne tik pačioje įstaigoje, bet ir važiuojama, šalims susitarus, į įmones, organizacijas, įstaigas. Gydytojai džiugu, kad donorystės akcijoje jau senokai dalyvauja Šiaulių miesto vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai.
   Donorystės organizatorė, bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Jonikaitienė pažymėjo, jog Radviliškio rajone Baisogalos vidurinė mokykla pirmoji pareiškė norą dalyvauti neatlygintinos donorystės akcijoje. Šios akcijos organizatorėmis mokykloje tapo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Petronienė ir mokytoja Paulina Malinauskienė. P. Malinauskienė neapsiribojo vien tik mokyklos bendruomene, ji kreipėsi į kitas Baisogaloje veikiančias įstaigas, ragindama jų darbuotojus duoti kraujo, deja, savanorių, išskyrus Baisogalos seniūną Romą Kalvaitį, neatsirado.
   Tądien medikai iš Baisogalos vidurinės mokyklos išsivežė per 10 litrų donorų kraujo. Aktyviausiai akcijoje dalyvavo abiturientai - net 23 tapo neatlygintinais kraujo donorais. Mokiniai sakė suprantantys šios akcijos svarbą, jaučiantys pareigą padėti bėdos ištiktiems žmonėms.
Visi akcijos dalyviai gavo donorų pažymėjimus, buvo apdovanoti asmeninėmis dovanėlėmis.

   Rita Simonavičiūtė, 12b klasės mokinė
   
     Romanui Žebenkai – 100 metų Viršun

   Lapkričio mėn. sukako 100 metų nuo įžymaus Lietuvos gyvulininkystės mokslo puoselėtojo Romano Žebenkos gimimo. Ypač reikšmingas jo indėlis Baisogalos istorijai – jo iniciatyva čia įkurta respublikinė mokslo įstaiga – Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institutas ir jo eksperimentinė  bazė (eksperimentinis ūkis).  Dėl to miestelis labai išaugo ir suklestėjo, išsaugotas Komaro dvaro rūmų ir parko kompleksas.
   R.Žebenka gimė 1906 m. lapkričio 12 d. Raseiniuose.  1932 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją, apgynė diplominį darbą apie žemaitukų arklių veislę. Dirbo Kretingos ir Utenos apskrityse gyvulininkystės instruktorium. 1939 m. apsilankė Danijoje ir Švedijoje, susipažino su išvystyta tų šalių gyvulininkyste.
   1940 m. R.Žebenka  paskiriamas Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės valdybos viršininku. 1947-1952 m. dirbo Mokslų akademijos Žemės ūkio instituto gyvulininkystės sektoriaus vadovu, direktoriaus pavaduotoju. 1948 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. 1952-1964 m. vadovavo Lietuvos gyvulininkystės institutui, kartu dirbdamas ir mokslo tiriamąjį darbą. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių gyvulių fiziologijos ir gyvulių selekcijos klausimais.
   R.Žebenkos vadovaujama darbuotojų grupė parengė Lietuvos gyvulių veislininkystės sistemą, 1958 m. patvirtintą Lietuvos vyriausybės, pagal kurią buvo nuosekliai vykdomas veislininkystės darbas.
   R.Žebenka mirė – 1964 m. birželio 10 d., palaidotas Baisogalos kapinėse.
   Šis jubiliejus buvo paminėtas LVA Gyvulininkystės institute, Komaro dvaro rūmuose, kur direktoriavo R.Žebenka. Susirinko buvę jo bendradarbiai, mokiniai, šeimos nariai, giminės, dabartiniai instituto darbuotojai, valdžios atstovai. Salėje – papuoštas R.Žebenkos portretas, jo darbų ekspozicija, giminės genealogijos schema, nuotraukos. Ta proga išleistas gražus leidinukas, kurį parengė instituto mokslo darbuotojai.
   Direktorė V.Juškienė pakvietė velionio jubiliato atminimą pagerbti tylos minute, ant jo kapo buvo nuvežtos gėlės, uždegtos žvakės. Direktorė apžvelgė R.Žebenkos mokslinę veiklą, taip pat po jo mirties tęsiamus mokslininkų darbus tobulinant Lietuvos gyvulininkystę.
   Ypač įdomių ir iki šiol nežinomų faktų iš jubiliato gyvenimo ir giminės istorijos papasakojo R.Žebenkos giminaitis prof. Anatolijus Neverauskas. Pasirodo, Žebenkos  vyriškos pusės protėviai buvo Žemaitijos dvarininkai, o jo motina Leonilda Kaffemanaitė kilusi iš Rytprūsių. Žebenkos turėjo savo giminės herbą. Romanas turėjo brolį ir dvi seseris. Dar prieš karą Romanas buvo vedęs Ireną Trečiokaitę, o vėliau, jau Baisogaloje, šeimą sukūrė su Birute Matukaite, su ja susilaukė dukros Gražinos ir dviejų sūnų. Jauniausias Rimgaudas dabar yra žymus dailininkas.
   Renginyje dalyvavo Žemės ūkio ministrė K.Prunskienė, kuri pasidalino mintimis apie Lietuvos žemės ūkio problemas. Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius prof. H.Žilinskas apžvelgė gyvulininkystės ir veterinarijos mokslo raidą  Lietuvoje, jo vadovaujamos akademijos ištakas ir dabartį.

Kazys STROLYS
Giminių nuotraukoje: sėdi p. Birutė Matukaitė-Žebenkienė ir trys vaikai; pirmas iš kairės stovi prof. A.Neverauskas
   
Eksponuojamas Žebenkų giminės medis
    
Konferencijos svečiai
   
 
   
     J. Jankaus 100-osios gimimo metinės Viršun
   J.Jankus su žmona Kotryna, Niujorkas, apie 1970 m.Rašytojas Jurgis Jankus gimė 1906 metų rugpjūčio 9 dieną Radviliškio rajone, Biliūnų kaime.  Mokėsi Kėdainių (1925-1927) bei Šiaulių (1927-1929) mokytojų seminarijose. 1929 metais buvo pradėjęs studijuoti germanistiką ir pedagogiką.
   Mokytojavo kaimo mokyklose. Net septynerius metus iš dešimties – Kybartuose. Čia sukūrė ir pirmuosius romanus. Grįžęs į Lietuvą po 47-erių metų J.Jankus labai norėjo pamatyti ne tik kadaise taip gerai pažįstamas vietas, bet ir sužinoti, kas išėjo iš tų vaikų, kuriuos kadaise mokė pradinėje mokykloje.
   1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė iš Lietuvos.
   Vokietijoje dėstė lietuvių gimnazijoje. 1950 metais išvyko į JAV, dirbo fabrike, gyveno Ročesteryje, Redforde. Mirė 2002 m.
   J.Jankaus talentas įvairiapusis. Jis – prozininkas, dramaturgas, eseistas.

   Svarbiausi kūriniai
   Romanai (iki II pasaulinio karo) „Egzaminai“ (1938), „Be krantų“ (1938).
   Romanai psichologinio tipo, paveikti impresionizmo ir neoromantizmo estetikos. Jų vaizdavimo objektas – žmogaus vidinės būsenos. Pirmajame – jaunuolių, žengiančių iš mokytojų seminarijos į savarankišką gyvenimą, nerimastis, antrajame – kaimo mokytojo egzistencinis vienišumas.
   Novelių romanas „Naktis ant morų“ (1948; laimėjo Švietimo valdybos premiją).
Atskleistas žmogaus dramatizmas ir epochos siaubas, fašizmo ir bolševizmo nužmogėjimas.
   Romanai „Paklydę paukščiai“ (1952), „Namas geroj gatvėj“ (1954; laimėjo Lietuvių rašytojų draugijos premiją).
   Šiuose kamerinio pobūdžio romanuose narpliojami skaudūs vyro ir moters santykiai, aistros, moraliniai nuopuoliai, psichologinę analizę juose gyvina erotika bei kriminalo įtampa.
   „Anapus rytojaus (1978). Šiame romane kuriama mįslinga šio ir anapusinio pasaulio sandūra.
   Pasakojimų knygos „Pirmasis rūpestis“ (1951), „Užkandis“ (1973), „Ir nebepasimatėm“ (1977), „Kol esu čia“ (1979), „Paparčio žiedas“ (1982), „Klajojančios liepsnos“ (1984), „Tėvas Venancijus ir jo Matilda“ (1988), „Papelkių Skirpstūnas“ (1996).
   Tai laisvos fabulos pasakojimai, gvildenantys žmogaus sielos paslaptis. Šiems pasakojimams būdingi apsakymo, apysakos, sakmės, legendos žanrų ypatumai.
   Kūriniai vaikams: pasaka „Po raganos kirviu“ (1953), aysaka pasaka „Senas kareivis Matatutis“ (1955), pasakų rinkinys „Auksinis Vabaliukas“ (1997), apysaka „Vientautų berniukai“ (1942), apdovanota „Žiburėlio“ konkurso premija.
   Dramos: „Audronė“ (1942), „Sūnus“ (1942; ji buvo įtraukta į Kauno valstybės teatro repertuarą), „Peilio ašmenimis“ (1967).

   Komaro rūmuose – vakaras rašytojui J.Jankui atminti
   Spalio 20–osios vakarą Baisogaloje, Komaro rūmuose, surengtas kraštiečio rašytojo J.Jankaus 100 – ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Radviliškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja V.Marcinkienė, etnomuzikologė V.Merkytė, literatūrologas J.Linkevičius, aktorė G.Vaiginytė, rašytojo giminaičiai.
   Minėjimą parengė Baisogalos vidurinės mokyklos 11-12 klasių mokiniai. Renginio dalyviai žiūrėjo M.Nainio ir M.Samuilio filmuotą reportažą iš rašytojo gimtinės, kur buvusių 30 vienkiemių vietoje plyti numelioruoti laukai ir kur, deja, neišsaugotas rašytojo taip brangintas jo tėvo pasodintas ąžuolas. K.Vrotniakaitė, R.Simonavičiūtė ir M.Damanauskaitė supažindino susirinkusiuosius su J.Jankaus gyvenimo ir kūrybos faktais, pateikė pluoštą paties kūrėjo prisiminimų apie nueitą gyvenimo kelią. Literatūrologas J.Linkevičius kalbėjo apie laiką, praleistą kartu su rašytoju, aptarė kai kuriuos jo kūrybos momentus. Aktorė G.Vaiginytė paskaitė ištraukas iš J.Jankaus romano „Naktis ant morų“ ir pasakos „Senas kareivis Matatutis“. Tris dainas atliko Baisogalos kultūros namų ansamblis „Dainoriai“.
   M.Samuilis ir M.Nainys pateikė filmuotą medžiagą apie tai, kaip prie mokyklos mokiniai sodina kraštiečio rašytojo atminimui skirtą ąžuoliuką – gyvybės ir stiprybės simbolį.
Po minėjimo jo organizatoriai, svečiai bei rašytojo artimieji, susibūrę prie kavos puodelio, dalijosi prisiminimais apie J.Jankų bei vakaro įspūdžiais.

   Regina Vaitkevičienė
   
     Prie mokyklos atnaujinama sporto aikštelė Viršun
   Baisogalos bendruomenė gavo 17 tūkst. litų biudžeto lėšų projektui „Krepšinio aikštelės įrengimas ir pritaikymas Baisogalos bendruomenės narių poreikiams” vykdyti. Vienas iš pirmųjų darbų, įgyvendinant šį projektą,- talka, kurios metu susirinkę bendruomenės nariai, moksleiviai ir mokytojai, seniūnijos darbuotojai tvarkė senąją aikštelės dangą, gražino aikštelės prieigas, restauravo laiptus. Tikimės, kad, taip gražiai pradėję, sėkmingai įgyvendinsime projektą ir turėsime su kokybiška danga, gražiais skydais aikštelę vasaros krepšiniui.
 
     Gražiausia sodyba Viršun
   Baigėsi 2006 metų Radviliškio rajono gražiausių sodybų ir gyvenviečių konkursas. Rajono komisija, Gražiausia sodyba 2006vadovaujama vicemero J.Povilaičio, apžiūrėjusi Baisogalos seniūnijos daug gražiai tvarkomų sodybų, gražiausia pripažino Arūno Puidoko, esančią Sodų gatvėje, šalia Komaro dvaro parko. Jo sodybos ypač graži veja ir originali kiparisų gyvatvorė. Saikingai pasodinta gėlių, labai švari aplinka.
   Gražiausia apylinkės gyvenviete pripažinta Palonai. Šioje, palyginti užkampyje esančioje, vietovėje yra labai daug tvarkingų sodybų ir ta pažanga pasiekta paskutiniais metais. Tai - aktyvios vietinės bendruomenės veiklos rezultatas (bendruomenės pirmininkė – ūkininkė Svetlana Vagnorienė).

   K.Strolys
   
     Ketvirtasis lauko teniso turnyras Viršun
   Baisogaliečiai jau senai mėgsta žaisti lauko tenisą. Šio žaidimo pradininkas ir entuziastas buvo Lietuvos Visi kartugyvulininkystės instituto mokslininkas Alfredas Dučinskas, dar prieškaryje tenisą žaidęs Biržuose. Šį žaidimą jis populiarino ir pradėjęs dirbti Baisogaloje, mokė jaunesniuosius žaidimo taisyklių ir taktikos. Daugiau kaip prieš 40 metų Baisogalos dvaro parke instituto teniso mėgėjai įsirengė betoninę aikštelę, aptvėrė tvora ir ilgą laiką ten treniravosi bei rungtyniavo. Vėliau, be A.Dučinsko, tenisas buvo prigesęs. Pastaraisiais metais žaidimas persikėlė į aikštyną, esantį Taikos gatvėje. Jauni baisogaliečiai entuziastai vėl praėjo rengti teniso turnyrus, kuriuose visuomet dalyvauja ir Dučinskų šeimos atstovai. Šiemet turnyre dalyvauja Dučinskų giminės žaidėjai, gyvenantys Grinkiškyje ir Vilniuje.
   Šių metų liepos 6 d. prasidėjo ketvirtasis Baisogalos lauko teniso turnyras. Jame dalyvavo 14 žaidėjų. Turnyre žaidžiama vienetais ir dvejetais dvejuose pogrupiuose: vieneto – po šešis žaidėjus, dvejeto – po tris poras.
   Pusfinalio varžybos sužaistos rugpjūčio 26 d. Vieneto rungtyje R.Bernadickas nugalėjo J.Stanaitį 2 : 0, o Dvejeto nugalėtojaiS.Danielius įveikė G.Ginkevičių 2 : 0. Dvejeto – R.Bernadickas su A.Dučinsku įveikė G.Ginkevičių ir G.Marcinkų 2 : 0. Antrosios poros laimėtojai E.Briedelis ir Jokūbas Stanaitis nugalėjo S.Maslinską ir Juozą Stanaitį.
   Finalo varžybos įvyko kitą dieną, sekmadienį. Nors sinoptikai žadėjo lietingą dieną, bet, žaidėjų nuostabai, šis pusdienis buvo saulėtas ir šiltas. 11 val. pradžiūvusioje aikštėje prasidėjo dvejeto varžybos dėl trečiosios vietos. Rezultatu 2 : 0 (6 – 1; 6 – 3) Juozas Stanaitis ir Saulius Maslinskas laimėjo prieš Gytį Ginkevičių ir Gitarą Marcinkų. Pirmąją vietą 2 : 0 (6 – 1; 6 – 0) išlošė Rimas Bernadickas su Alium Dučinsku prieš Jokūbą Stanaitį ir Eimantą Briedelį.
   Vieneto susitikime trečiąją vietą laimėjo Juozas Stanaitis, 2 : 0 (6 – 2; 6 – 0) nugalėjęs Gytį Ginkevičių. Pirmąją vietą trečius metus iš eilės laimėjo Saulius Danielius, 2 :0 (6 – 2; 6 – 4) nugalėjęs Rimą Bernadicką.IV-tas teniso turnyras
   Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti seniūnijos medaliais ir prizais, kuriuos įteikė Baisogalos seniūno pavaduotoja A.Vaičiurgienė. Atskirai apdovanoti: jauniausias 12-metis dalyvis Jokūbas Stanaitis ir vyriausias - 68-erių veteranas Alius Dučinskas.
   Baisogaliai teniso mylėtojai svajoja žaisti kortuose, turinčiuose šiuolaikinę dangą. Gal tai pavyks įgyvendinti kitais metais, gal dar po metų. Seniūno nuomone, tai visai realu, Baisogalos bendruomenės taryba moka surasti lėšų visuomeniniams reikalams, svarbu, kad tik būtų pakankamai žaidėjų ir entuziazmo.

   Gintaras MARCINKUS
   Kazio STROLIO nuotraukos
Kortai Saulius Danielius
 
     Pasikeitė parapijos klebonai Viršun
   Rugpjūčio 13-sios sekmadienį, šventojo Lauryno atlaidų dieną, Baisogalos švč. Trejybės bažnyčioje parapijiečiai atsisveikino su klebonu Tomu Kedušiu. Padėkojęs parapijiečiams už paramą, kurią patyrė per nepilnus trejus darbo metus, remontuojant kleboniją, tvarkant aplinką, atnaujinant vargonus, įrengiant bažnyčios įgarsinimą ir kitus darbus, jis pabrėžė, kad jam malonu buvo bendrauti su parapijiečiais, ypač su mokykla, moksleiviais, seniūnija, kultūros namais, verslininkais – be jų paramos būtų mažiau padaryta.
   Kitą sekmadienį šv. Mišias Baisogaloje aukojo naujai paskirtas, atvykęs iš Žagarės Aldas Vinclovas. Jis prisistatė parpijos žmonėms, kaip naujas parapijos klebonas, vyskupo Eugenijaus Bartulio į čia paskirtas. Klebonas paminėjo, kad jam, 1994 m. gavus kunigo šventimus, teko dirbti Šiaulių katedroje vikaru, vėliau Gruzdžių, po to Žagarės parapijos klebonu.
   Kunigas Tomas Kedušis dirba klebonu Šeduvoje.
   
     Jaunųjų šaulių stovykla - vėl Baisogaloje Viršun

   Liepos 14-osios rytą prie senojo Baisogalos malūno išdygo palapinių miestelis. RadviliškyjePrisistatymas dislokuoto Oro gynybos bataliono karių pastatytose palapinėse apsigyveno Šiaulių apskrities generolo P.Plechavičiaus šaulių rinktinės 120 jaunųjų šaulių. Įsikūrė tradicinė mobili vasaros jaunųjų šaulių stovykla.(Prieš tai tokios stovyklos jau vyko Oro gynybos batalione ir Joniškyje.)
   Suskirstyti į būrius jaunieji šauliai buvo supažindinti su stovyklos programa ir taisyklėmis, paskirti būrių vadai, baigę instruktorių – vadų kursus Rukloje. Baisogaliečiai Andrius Kliorė, Rolandas Armonas ir Elika Kablytė buvo paskirti į komendantinį būrį, kurio vadu tapo Elika Kablytė. Ligita Matutytė buvo vieno iš būrių vadė. Iš viso stovyklavo 20 Baisogalos jaunųjų šaulių.
   Vakare jaunieji šauliai dalyvavo šv.Mišiose, kurias aukojo Baisogalos parapijos klebonas Tomas Kedušis. Jis pasakė prasmingą pamokslą, o po mišių papasakojo apie Baisogalos bažnyčią, leido apsilankyti rūsyje, kur palaidoti Komarai.
   Kitą dieną vyko iškilmingas stovyklos atidarymas. Atidaryme dalyvavo Lietuvos šaulių Stovykla prie malūnosąjungos vadas pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas, Šiaulių rinktinės vadas Saulius Burškys, rajono vicemeras Jonas Povilaitis, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, parapijos klebonas Tomas Kedušis, kultūros namų direktorė Vilija Kaščionienė, bendruomenės tarybos pirmininkas Kazimieras Danilevičius, mokyklos direktorius Alfredas Jasiūnas, Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Šiukščius ir kiti Baisogalos bendruomenės nariai. Skambant Lietuvos himnui, buvo pakelta Šaulių sąjungos vėliava. Klebonas T.Kedušis palaimino stovyklautojus, kartu su kitais svečiais linkėjo jiems gerai pailsėti. Visi pabrėžė, kad Šaulių sąjunga vykdo gerą darbą – auklėja jaunimą patriotine dvasia. Šaulių sąjungos vadas Jozas Širvinskas svečiams ir Baisogalos mokyklos bibliotekai įteikė vardines knygas „Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919 - 2004“.
   Prasidėjo įprastinis stovyklos gyvenimas: vyko įvairūs sportiniai ir praktiniai užsiėmimai. Karinius užsiėmimus vedė Lietuvos savanoriai, oro gynybos batalionas demonstravo turimą techniką.
   Vakarais vykdavo kultūros renginiai. Mokytoja Aldona Staugienė papasakojo apie KomaroStovyklos šaulių rikiuotė dvarą.
   Būriai turėjo parengti prisistatymo programas, nupiešti praėjusios dienos įvykius. Vyko orientavimosi vietovėje varžybos. Nors trasa buvo sudėtinga ir gana ilga (apie 10 km), bet komandos liko patenkintos. Ypač visiems patiko kliūčių ruožas ir šaudymas iš orinio šautuvo. Vyko rankų lenkimo ir šokių maratono varžybos, kurias laimėjo jaunasis šaulys baisogalietis Andrius Kliorė.
   Taip intensyviai stovyklaujant, nepastebimai atėjo atsisveikinimo valanda. Sekmadienį stovyklautojai dalyvavo šv.Mišiose. Po pietų buvo nuleista stovyklos vėliava, sutvarkyta stovyklavietė. Nutilo visą savaitę Baisogalą linksminęs jaunųjų šaulių šurmulys.
Stovyklautojai dėkingi Baisogalos seniūnijai ir bendruomenei už malonų priėmimą ir tikisi kitais metais vėl sugrįžti į svetingą Baisogalą.
   Dabar baisogaliečiai stovyklauja tarptautinėje jaunųjų šaulių stovykloje Graužikuose Kelmės rajone.

   Gediminas KUCKAILIS,
   Baisogalos atskirojo šaulių būrio vadas
   
     Brangi šventė Baisogaloje Viršun

   Kas gali pamiršti Pirmosios Komunijos šventę?
   Dievo namuose gausybė gėlių, ant altorių dega žvakelės, vargonų muzika, šventos giesmės, baltos suknelės, rūtų vainikėliai, žvakelės ir rožantėliai rankose. Berniukai ir mergaitės pasitempę kaip niekad – laukia susitikimo su brangiuoju Svečiu. Šventiškas jaudulys ir padrąsinantys tėvelių žvilgsniai… Kaip gražu, šventa ir didinga!
   Penkiasdešimt keturi Baisogalos parapijos vaikučiai, padedant mūsų klebonui Tomui Kedušiui, monsinjorui Pranciškui Ščepavičiui, gerosioms mamytėms ir rūpestingoms močiutėms, krikšto motinėlėms, kantriai ruošėsi šiam susitikimui su Dievu. Saulėtą ir karštą liepos sekmadienį iškilmingai žengė į Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčią.
   Visų veiduose spindėjo džiaugsmas. Išsipildė mažųjų svajonė – turėti Dievą širdyje. Tai malonės turtas: Jėzus Šventojoje Ostijoje pirmą kartą ateina į žmogaus širdį. Nieko nėra gražesnio, kaip matyti vaikučius, einančius susitikti su Kristumi Šv. Komunijos pavidale.
   Ši šventė lieka atminty ir sielose, ne tik šiems dešimtmečiams, bet ir tėveliams, močiutėms ir seneliams, ir mokytojams, ir parapijiečiams ta proga gausiai susirinkusiems. Ateina nauja katalikų pamaina.

   Giedrė MUCHLICKIENĖ
   Kazio Strolio nuotraukos